Atgal

Alekna Viktoras

Alekna Viktoras

1915 03 19-2008 01 30

Viktoras Alekna – poetas, prozininkas, literatūrologas, vertėjas.

Gimė 1915 03 19 Pašlynio kaime (Raseinių r.). Mirė 2008 01 30.

Baigė Raseinių gimnaziją, 1933-37 VDU studijavo lotynų kalbą, lietuvių literatūrą ir pedagogiką.

Dirbo Naujosios Romuvos redakcijoje. Mokytojavo Raseinių žydų, Alytaus, Kauno, Laukuvos gimnazijose. 1945 suimtas. Kalėjo Vorkutoje. Į Lietuvą grįžo 1957. Švenčionėliuose dirbo melioracijoje, internatinėje mokykloje, 1960-75 mokytojavo Jonavos ir Širvintų r. mokyklose. 1967 VU neakivaizdžiai baigė lietuvių k. ir lit-ą. Nuo 1976 gyveno Kantrimiškyje (Širvintų r.), nuo 1998 Vilniuje.

Aktyvus visuomenės veikėjas. 1993-98 buvo LKDP Širvintų skyriaus pirmininkas, 1998-2000 LKDP mandatų ir etikos komisijos pirmininkas, 1995-98 Bočių sąjungos Širvintų skyriaus pirmininkas, 1991-98 Širvintų tremtinių choro narys. Nuo 1926 yra Ateitininkų federacijos sendraugių sąjungos narys, nuo 1991 – Lietuvos žurnalistų draugijos narys, nuo 1998 – Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys, nuo 1999 – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Nuo 1999 m. – LRS narys.

Autobiografija

Jau 1930 m. sausio mėn.mano pavardė buvo pirmą kartą paminėta periodiniame leidinyje. Vėliau ji kartojosi vis dažniau ir dažniau, bet iki 200-ųjų metų ji buvo keičiama įvairiais slapyvardžiais, kurių lig šiol esu sugalvojęs beveik šešias dešimtis. Mano įvairių rašinių iki 1988 metų buvo išspausdinta per keturis šimtus, o nuo 1989 metų iki šių dienų dar beveik devyni šimtai. Pastaruoju metu spausdindamas vis dažniau pasirašau ir pavarde. Savo rašinius esu spausdinęs daugiau kaip penkiasdešimtyje periodinių laikraščių ne tik Lietuvoje, bet ir Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Vieną rašinį išsivertė į lenkų kalba leidžiamą laikraštį, kitą – į anglų kalbą. Berlyno kultūros savaitraščio bendradarbis su manimi kalbėjosi kelias valandas, o po to pokalbį išspausdino Berlyno laikraštis. Vienas vokiečių almanachas po to išspausdino gana išsamią mano biografiją. Dar 1995 m. vienas norvegų žurnalistas mane nufotografavo Širvintose prie tremtiniams skirto paminklo, o nuotrauką išspausdino viename Norvegijos savaitraštyje. 1995 m. vieną mano rašinį, išspausdintą lietuvių kalba, vienas Vilniuje leidžiamas savaitraštis be mano žinios išsivertė į lenkų kalbą ir jį išspausdino savo puslapiuose, beje, palikdamas mano pavardę.

Bibliografija:

Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis. – Vilnius: Voruta, 1996.

Salomėja: biografinė apybraiža. – Vilnius: Dienovidis, 1996.

Pilkų dienų žingsneliai: eilėraščiai, 1935-1995. – Vilnius: V. Užtupas, 1997.

Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis. 2 knygos. – Vilnius: Vaga, 1995-1997.

Ūžė žalia giria: sovietų prievarta ir laisvės kovos Širvintų rajone 1940-1953 m. – Vilnius: LGGRTC, 1999.

Ąžuolas: vienos šeimos pasaka, 1854-2000. – Vilnius: V. Alekna, 2000.

Saulėlydis: eilėraščiai. – Vilnius: V. Alekna, 2002.

Oi, ta Vorkuta: atsiminimai, apmąstymai. – Vilnius: V. Alekna, 2002.

Vytauto klubas: istorija, narių biografijos. – Vilnius: P. Kalibato indiv. įm. „Petro ofsetas”, 2002.

Kiuzauskas, Anna Marija. Vienintelis išsigelbėjimas buvo Lietuva…: atsiminimai / iš vokiečių kalbos. – Vilnius: Vilniaus 1-oji politechnikos mokykla, 2003.

Saulėlydžio link : liet. lit. tyrinėtojo, rašytojo, publc. autobiografiniai užrašai. – Vilnius : Baltijos kopija, 2012.

Sudarė:

Nėris, Salomėja. Raštai. 3 tomai / parengė ir paaiškinimus parašė V. Alekna. – Vilnius: Vaga, 1984.

Salomėjos Nėries poezijos dažnumų žodynas / Kn. Literatūra ir kalba. – Vilnius: Vaga, 1980.

Mičiulis, Juozas. Lietuvos istorija / 1940-2000 laikotarpį parašė ir visą knygą redagavo V. Alekna. – Vilnius, 2002.

Apdovanojimai:

1997 įteiktas padėkos raštas už ilgametį pedagoginį ir metodinį darbą Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejaus proga.

1999 apdovanotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu Už nuopelnus Lietuvai. 2000 suteiktas Širvintų rajono garbės piliečio vardas.

2003 apdovanotas Stasio Lozoraičio premija.