Alfonsas Andriuškevičius – poetas, eseistas, dailėtyrininkas.
Gimė 1940 11 18 Vilkaviškyje.
1959 m. baigė vidurinę mokyklą Kaune, 1965 m. – studijas Vilniaus universitete, 1973 m. – Istorijos instituto aspirantūrą. 1974–1990 m. dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, 1990–2009 m. buvo Vilniaus dailės akademijos dėstytojas (1993–2001 m. Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėjas). Keletą metų buvo 1997 m. įsteigtos Atviros visuomenės kolegijos tutorius. Humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus dailės akademijos garbės profesorius. Bendradarbiauja savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“. Įvairių tekstų, straipsnių parašęs ir publikavęs spaudoje, meno knygose.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2001 m.

B i b l i o g r a f i j a :
Grožis ir menas lietuvių estetikoje 1918–1940: monografija. – Vilnius: Mintis, 1989.
33 eilėraščiai: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994.
Lietuvių dailė 1975–1995: kritikos straipsnių rinkinys. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997.
66 eilėraščiai: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998.
Eilėraščiai: poezija. – Vilnius: Baltos lankos, 2000.
Rašymas dūmais: esė rinktinė. – Vilnius: Apostrofa, 2004.
(Prieš)paskutiniai eilėraščiai: poezija. – Vilnius: Apostrofa, 2005.
Lietuvių dailė 1996–2005: kritikos straipsnių rinkinys. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006.
Vėlyvieji tekstai: eilėraščiai, esė, Rytų poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2010.
Pro A. A. Prizmę: su Alfonsu Andriuškevičiumi kalbasi Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. – Vilnius: Modernaus meno centras, 2013.
Beveik visi eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2015.
Pro A. A. prizmę / su Alfonsu Andriuškevičiumi kalbasi Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. – Vilnius : Modernaus meno centras, 2013.
Sufalsifikuoti dienoraščiai. – Vilnius : Apostrofa, 2017.
Nesufalsifikuotių dienoraščių fragmentai, 2002–2015. – Vilnius: Apostrofa, 2020.

B e n d r a a u t o r i s :
100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų (kartu su kt.). – Vilnius: R. Paknio leidykla, 2000.
Lietuvos dailės istorija: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams (kartu su kt.). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002.
Siužetą siūlau nušauti: romanas (kartu su G. Beresnevičiumi, S. Geda, S. Parulskiu, G. Radvilavičiūte). – Vilnius: Baltos lankos, 2002.
Pažymėtos teritorijos: straipsnių rinkinys (kartu su kt.). – Vilnius: Tyto alba, 2005.
Café Tabac: litauiska essäer (kartu su J. Baranova, G. Radvilavičiūte, R. Rastausku). – Stockholm: Tranan, 2006.

S u d a r ė :
Valentinas Antanavičius: parodos katalogas (kartu su V. Antanavičiumi). – Vilnius: Vilniaus šiuolaikinio meno centras, 1996.
72 lietuvių dailininkai – apie dailę: dailininkų pasisakymai. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998.
V. V. Skripka. Paskutinieji eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2015.

V e r t i m a i   i š   a n g l ų   k a l b o s :
10 anglakalbių poetų: poezija. – Vilnius: Baltos lankos, 2008.

A p d o v a n o j i m a i :
2006 m. Kauno radijo ir televizijos prizas už eilėraščių rinkinį „(Prieš)paskutiniai eilėraščiai“ festivalio „Poezijos pavasaris“ metu.
2007 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija už įtaigią meno kritiką, kūrybingą lietuvių dailėtyros diskurso formavimą.
2010 m. knyga „Vėlyvieji tekstai“ įtraukta į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2011 m. Jotvingių premija už knygą „Vėlyvieji tekstai“.
2011 m. knyga „Vėlyvieji tekstai“ nominuota Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje.
2015 m. rinkinys „Beveik visi eilėraščiai‟ pripažintas kūrybiškiausia metų knyga (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija).

I n t e r v i u ,   s t r a i p s n i a i   a p i e :
Alfonsas Andriuškevičius: ištrūkti iš tekstų džiunglių – jokių šansų
Alfonsas Andriuškevičius LRT radijo laidoje „Po lyros ženklu“, garso įrašas
Menotyrininkui A. Andriuškevičiui svarbiausia teksto malonumas

T e k s t a i :
Alfonso Andriuškevičiaus kūryba svetainėje tekstai.lt
Radijo paskaita: Alfonsas Andriuškevičius. Keturios meno kūrinio suvokimo klaidos, garso įrašas