Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Jonas Valkeris. Praleista knyga

 

„Laiko Pameistrys“ – knyga, skirta Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo 100-osioms gimimo metinėms. Sudarė Birutė Jonuškaitė. Homo Liber 2010

      Būna knygos lyg užkeiktos. Ir autoriai geri, ir poligrafija, bet patenka į metų galo „Bermudų trikampį“ ir jame prasmenga. Pasirodžiusios vienuoliktais metais su dešimtų metų žyma, jos nepakliūva į metų apžvalgas, pavėluoja į bibliografinius žinynus ir nenominuojamos premijoms, todėl apie jas nerašo kritikai. Taip sakant, kokia čia aktualija arba įvykis, jeigu rašai apie pernykštę knygą, tegu ir vakar pasirodžiusią. Dar baisiau, kad tokios knygos lyg pačios prisišaukia savo lemtį:
     „Tai tas, kuriuo galima didžiuotis. Skaityti nebūtina.
O aš – šiek tiek skaitau, šiek tiek neskaitau. „Niekada iš Tavęs, mieste, negalėjau išvažiuoti“ – gražu, šitą žinau, o kaip toliau?.. O toliau kažkaip taip, kad neskamba ausyse. Nesuprantu. Per sudėtinga, per aukšti slenksčiai. Gerbiu, bet nemyliu.“
      Tai citata iš Alicijos Rybalko esė „Tas svetimas paukštis Miłoszas“ knygoje „Laiko pameistrys“, - projekto autorė ir koordinatorė Birutė Jonuškaitė. Leidykla Homo liber. 2010 m., 412 p. Algimanto Aleksandravičiaus nuotraukos iš ciklo „LDK atspindžiai“. Po šešis autorius iš Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos rašo eseistinius savo apmąstymus ir prisiminimus apie Česlovą Milošą (Czeslaw Miłosz). Knyga ir skirta šio novelisto UNESCO skelbtoms 100 –osioms gimimo metinėms. Kaip ir šiemetinė Vilniaus knygų mugė. Jeigu teisingai perskaičiau mugės visas programėles ir anonsus, ir pristatymus, ir apžvalgas, tai ko gero „Laiko pameistrys“ buvo vienintelė originali mugės knyga, parašyta specialiai Č. Milošo jubiliejui. O viešojoje erdvėje didesnio džiugesio susilaukė Lietuvos leidėjų asociacijos išleistas senų fotografijų kalendorius. Gal autoriai blogi? Bet iš Lietuvos pusės knygos pristatymuose dalyvauja ir jos autoriai – Viktorija Daujotytė ir Tomas Venclova, o tai savaime lyg teksto kokybės ženklas, iš Lenkijos – buvusi asmeninė ilgametė Č. Milošo sekretorė ir Jerzy Illg‘as – ilgametis poeto bičiulis su savo autentiškais paliudijimais ir pastebėjimais. Pagaliau – niekam nebežinoma, užmiršta Baltarusija. Kokie žodžiai, kokios mintys ateina iš ten:
     „Mudu kalbėjomės apie mūsų Lietuvą. Buvo visiško supratimo, buvo ir atsargumo.
Mums abiems mūsų Lietuva buvo sapnas. Tačiau jo sapnas buvo vaikiškas, saldus, praėjęs. Šaknų ir dirvos, gimtojo dvaro sapnas. Mums gi Lietuva tada buvo viena iš galimų ateičių, ji sunkėsi iš ateities kaip nuodinga pagunda.“ (Igar Babkou, 67 p.).
      „Lenkybė visada šalia. Ji tarsi šešėlis seka paskui, kur beeitume. Užeinu į bažnyčią – ten laikomos mišios lenkų kalba. Einu Dzeržinskio (byl, psiakriew, Polakiem) gatve – vėl matau baltai kruviną putą – vėliavą ant pastato „Baltarusijos lenkų draugija“. Pačių lenkiškiausių lenkų pasaulyje. Pasuku į Ožeškienės gatvelę, žiūriu į ponios Elizos paminklą ir jos homeriškose akyse skaitau: „Chamas!“.     Staiga suvokiu, kad čia, prie Nemuno, Lenkybė suakmenėjo (...)“. (Anatol Brusevič, 80 psl.).
Gal tokie baltarusių mokslininkų ir rašytojų pastebėjimai ir išgąsdino galimus knygos recenzentus. Dar lieps už Anatolijaus Brusevičiaus citatą viešai atsiprašyti Vilniaus m. savivaldybėje. Gal galimus kritikus atbaido ir tai, kad išsami knygos recenzija sietųsi ir su vertimo kokybe, o profesionaliai įvertinti baltarusių teksto vertimą į lenkų kalbą arba atvirkščiai nelabai kas ryžtųsi. Tarkime, A.Brusevičiaus „lenkiškiausi lenkai“ tekste lenkų k. tampa „lenkiškiausi Lenkai“. Ar taip turi būti, kad lenkai savo šalyje yra iš didžiosios raidės ir tik svetur iš mažosios?.. Ar tai redaktoriaus darbas?
     Paėmęs į rankas „Laiko pameistrį“ iš karto pajunti, koks milžiniškas darbas buvo atliktas. Vien nuotraukų atrinkimas ir sumaketavimas – ne vieno mėnesio darbas. Ne veltui prie projekto autorės Birutės Jonušaitės įrašytas dailininkės Jūratės Juzėnienės, meninių fotografijų autoriaus Algimanto Aleksandravičiaus ir nuotraukas parengusio Daniel Samulevič pavardės. Bet jos knygos gale. Po UDK. Knygos pradžioje net keturios kalbų redaktoriaus pavardės, vėl dailininkė, vėl projekto koordinatorė...  Tyčia nerašiau kalbų redaktorių pavardžių, nes net poros eilučių palyginimas „kiša koją“. Nuliniame puslapyje, jeigu skaičiuotume atgal nuo pirmo sunumeruoto, skaitome:
Dailininkė | Дызйн| Opracowanie graficzne
414 p. jau skaitome:
Dailininkė | Мастацкае аздабленьне | Opracowanie graficzne
      Jeigu tokiose smulkmenose dailininkė tampa ir dizainere, ir menine, ir grafine apipavidalintoja, tai įdomu, kokios ekspresijos kitose kalbose įgyja lėtasis Viktorijos Daujotytės arba duslusis Vytauto Martinkaus sakinys. Bet tai – tik smulkmenos. Svarbiausia, kad „Laiko pameistryje“ Milošo yra daug, - cituojami eilėraščiai, kalbos, pasisakymai, mintys, pamastymai, prisiminimai... Vos vienas kitas autorius (deja, jaunesnieji) pasirinko keistas savo esė pozicijas – Aš ir Milošas. Įdomu, kaip jie savo kūrinius vertins po kokių dvidešimties metų. Nors gal dar labiau didžiuosis, nes Aš – visuomet yra teisus. Ir vis tiek, nors skirtingos autorių pozicijos ir intencijos, knyga yra gražus polifoninis kūrinys, ryški savo citatų mozaikiškumu. Vien Algis Kalėda, parašęs lyg ir įžangos žodį, nes apžvelgia kitus knygos autorius, pateikia ir Aleksandro Fiuto, Juozo Keliuočio, Arvydo Juozaičio, Algirdo Juliaus Greimo, Algirdo Landsbergio – ne šios knygos autorių – pastebėjimus apie Č. Milošą ir jo kūrybą.
      Ko pasigedau knygoje, tai trumpo autorių pristatymo. Na, kas yra, tarkim, baltarusis Anatol Brusevič – profesorius? Kūrybos tyrinėtojas? Rašytojas? Ar kaip daugelis paliudija, kartu gėrę kavą ir ne tik? Manau, tokio autorių pristatymo geidaus ir kitos šalys, jeigu jose vyks pristatymai. Tik ten jau teks aiškinti, kas toks Ališanka arba Melnikas. Arba kuriai šaliai knygoje atstovavo Alicija Rybalko iš Miunsterio arba Dmitri Plax iš Niujorko – Stokholmo? Bet ir tai tik leidybinės – redaktorinės smulkmenos. Nes be klaidelių knygas leidžia tik grafomanai.



Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Poetas ir žurnalistas Lukas Miknevičius: "yra mano informacija, ir yra nereikalinga informacija"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama