Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Poezijos reikalai internete

 

                                                                                                                         Ričardas Šileika



Internetas stengiasi kompensuoti tai, ko nežinai, ko neturi, ko stinga. Jis tau primygtinai bruka meilę, seksą, žalią kortą, didelius pinigus, absoliučiai nereikalingą ir prišnerktą pasaulį. Internetas padeda nelaimėje ir laimėje. Jame rasi visut viską, išskyrus tai, ko tau iš tikrųjų reikia. Net popiežius Jonas Paulius II rašė, kad internetas teikia puikias evangelizacijos galimybes. Kada į internetą įsirangė poezija, nežinia, ir visiškai nesvarbu. Tiesiog jeigu tamstos pajutote poezijos troškulį, internetas gali pasiūlyti šiokį tokį valgiaraštį. Interneto skaitytojui logika, matyt, padiktuos adresą www.poezija.lt. Tačiau šiame tinklapyje lizdelį susisukusi leidybos ir dizaino firma „Poezija“. Ji gamina ir spausdina atvirutes, bukletus, plakatus, kalendorius, bet nerašo poezijos. Todėl naršytojui teks mintyti sinonimiškai – ieškoti artimareikšmių žodžių. Kelias visiškai neklaidus ir nevingiuotas. Iš vienos literatūros svetainės nuorodų kaipmat nukeliausi į kitas svetaines, kuriose aptiksi kitų nuorodų. Ir – gilyn į mišką.



Interneto literatūrų turinį sudaro a) tiktai internete teskelbiami opusai b) iš išleistų knygų sukelti kūriniai.
Daugiaautorinės interneto literatūros svetainės yra www.ekuryba.com ir www.rasyk.lt. Tai kūrybingo jaunimo, o podraug, manau, ir užkietėjusių literatų rašto darbų permanentinė ekspozicija. A propos, pažįstamas liežuvis patikino, kad svetainę ekuryba.com įkūrė nepatenkinti perbėgėliai iš rasyk.lt. Šiose interneto vietose autoriai demonstruoja savo įvairiažanrių opusų lobynus. Pavyzdžiui, www.rasyk.lt svetainėje vien eilėraščiais vadinamų kūrinių yra beveik 25 tūkstančiai. O kur dar prozos dalykai, rezencijos, straipsniai ir kita. Vienoje ir kitoje literatūros svetainėje galioja tam tikros taisyklės ar elgesio normos. Svetainėsna atsiųstą produkciją peržiūri ar perkrato administratoriai, moderatoriai, kompetentingi svetainės vartotojai. Kiekvienas interneto literatūros rašytojas per dieną gali publikuoti tik po vieną kūrinį. Šiose svetainėse, kaip ir nemažai kitų, galioja anonimiškumo principas. Tekstų autoriai prisidengę pseudonimais, vadinamais nickname‘ais. Kadangi anonimiškumas man yra nepriimtinas ir atgrasus, aš niekada neskaitau užsislaptinusių autorių tekstų. Todėl ir niekada nerašau komentarų, kurie yra ypatingai svarbi šių minimų svetainių autorių bendraties (bendrystės) gyvastis. Tekstų komentarų esama visokių, gi didžiuma tuščiažodingi, regis, išspausti iš reikalo. Prie šių minėtų svetainių glaudžiu ir www.pegasas.org, kurioje kūrybingi žmogeliai „spausdina“ ne tik rašto kūrybą, bet ir vaizdo dalykėlių.



O norėdami skaityti po lapais nesislapstančių rašytojų kūrinių, verkite svetainės www.tekstai.lt duris. Tai viena iš pirmųjų literatūros svetainių, stabiliausia ir turtingiausia. Nuo 2004 metų gruodžio www.tekstuose.lt yra galimybė skaityti Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštį „Metai“. Kurio, deja, nerasite kultūros periodikos interneto portale www.culture.lt. Tekstuose.lt be gausios lietuvių kūrybos, esama ir užsienio poezijos. Yra literatūrinių sąjūdžių (nuo „Keturių vėjų“ iki „Atolo“) archyvas. Dar vienas smagus netikėtumas: būtent šioje svetainėje galima perskaityti autorių ankstyvosios kūrybos – iš jų pirmųjų, antrųjų ar trečiųjų knygų.



Egzistavusi ir teikusi progresyvių netradicinių projektų vilčių interneto svetainė www.nevykeliai.lt jau nebegyva. Tai buvo keturių autorių įkurta lietuviškos irgi verstinės poezijos, prozos, dramos beigi vaizduojamojo meno kolekcija internete. Nevykėliai per savo gyvavimo laikotarpį spėjo išleisti rašytojų skaitomų tekstų kompaktinį diską. Dabargi vienas iš jų prozininkas Andrius Jakučiūnas bando reanimuoti virtualiuosius nevykėlius savaitraščio „Nemunas“ puslapiuose.

Šio to lietuvių ir užsienio autorių skaitytino ar vartytino siūlo www.spauda.lt/skaityti/ (spalvų ir tekstų eklektika pribloškiantys puslapiai), www.mintys.lt (kai kurių lietuvių gyvų klasikų eilėraščiai, su teise juos peikti ar girti), www.skyle.lt/plysys (1993-1995 metais leisto jaunimo kūrybos almanacho „Skylė“ abiejų numerių tekstai ir paveikslėliai), www.varioburnos.lt (vadinama literatūros dizaino svetainė, kurios šeimininkas netradicinių knygų leidėjas Tomas S. Butkus), www.snobo.puslapiai.lt (tarp žinių apie sveikatą ir fotografiją patalpinti haiku iš knygos „Drugelis sniege“), www.sventupis.w3.lt/poezija/eilės.htm (ne tik keliolikos lietuvių poetų kūryba, bet podraug ir tostai, ir anekdotai).

Kalbėdami apie poezijos sklaidą, turime dirstelėti ir į svetainę www.poezija.sdf-eu.org, kurios titulinis puslapis skelbia, kad tai yra poezija tinkle. Svetainės kūrėjo ar kūrėjų užmojai pristatyti lietuvių ir pasaulio poeziją stebinantys ir stulbinantys, tik, regis, jėgos per menkos. Nes iš visutėlio alfabeto tik keliolika A ir B raide prasidedančių lietuvių autorių šį tą valia perskaityti.O didžioji svetainės dalis yra neveikli – paprasčiausiai The page cannot be found.



Klasikinės lietuvių literatūros antologija www.anthology.lms.lt apima 64 lietuvių autorius nuo seniausių laikų iki dabarties. Čia lietuvių ir anglų kalbomis skelbiamuose chronologiniuose kūrinių sąrašuose rasime visą lietuvių literatūros žiedą. Kaip ir dera klasikos antologijai, visi autoriai yra mirę. Tačiau anot Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro direktoriaus Gyčio Vaškelio, skaityti Donelaitį internete yra iškrypimas. Privalau (nes noriu) pasakyti, kad šią nuogirdą nutvėriau 2005 metų Vilniaus knygų mugės metu, kai ponas G. Vaškelis pristatė elektroninę lietuvių literatūros enciklopediją.



O priėjęs kultūrininkas Giedrius Kuprevičius nerimastingai tarė: „Gi modernioji mūsų poezija dar vangiai skverbiasi į pasaulį. Kas žino Kazio Binkio, Juozo Tysliavos, Henriko Radausko poeziją. Internete radau 9 K. Binkio, 11 J. Tysliavos, apie 20 H. Radausko eilėraščių, išverstų į anglų kalbą, gal tai didesnių darbų pradžia, beje, pradėtų Amerikoje – Valdo Anelausko svetainėje www.efn.org/~valdas/modern.html, kurią atveria puikus mūsų poeziją apžvelgiantis Kornelijaus Platelio straipsnis anglų kalba. Kitas klausimas, ar tieji vertimai yra pakankamai adekvatūs, ar jų kalba sutaria su rafinuotais mūsų moderniosios poezijos rimais.“ Tiesą sakant, Šioje G. Kuprevičiaus minimoje svetainėje ne taip jau kuklu. Anglakalbis susidomėjėlis iš tiesų rastų net 130 lietuvių autorių po kelis ar kelioliką eilėraščių!



Ar visiems vaizdo ir rašto žmonėms internetas yra neišvengiamybė, būtiniausias reikalas, labai vertinga sklaidos vieta? Akivaizdu, kad ne ir ne. Nes tik vienas kitas teturi savo asmenines svetaines. Iš turinčiųjų minėtinas poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas, adresu www.vladas.braziūnas.net pateikiąs apsčią bibliografijos informacinę bazę ir daugiašakę kūrybą užsienio n kalbomis. Kadangi pats esu dokumentininkas, todėl man imponuoja Vlado skrupulingas pedantizmas. Antrą vietą skirčiau Punske gyvenančio poeto, vertėjo, žurnalo „Aušra“ redakcininko Sigito Birgelio interneto svetainei www.sigitasb.punskas.pl, kur gali skaityti eilėraščių iš visų devynių autoriaus poezijos knygų. Trečioji vieta tebūnie skiriama Kęstučio Rastenio svetainei www.kestutisrastenis.puslapiai.lt, pradedamai Nacionalinės premijos laureato Jono Strielkūno žodžiais apie patį autorių. Iš esmės tai ir viskas. Šiek tiek Marcelijaus Martinaičio tekstų rastumėte www.rugelis.night.lt/martinaitis. O Nijolės Miliauskaitės eilėraščių internete adresas www.d117.net/miliauskaite/links.html jau, deja, nebegaliojantis.
Todėl sakau: tiek jaunieji, tiek pagyvenusieji rašytojai irgi menininkai nesuka smegenų dėl skaitytojų ar žiūrovų internete (solidaus amžiaus kūrybos žmonės beveik visiškai nesinaudoja internetu, netgi jo labai populiaria elektroninio pašto paslauga). Vis tiek svarbiausia yra surengti parodą „Arkos“ ar „Akademijos“ galerijose, vis tiek svarbiausia išleisti knygą „Vagos“, Lietuvos rašytojų sąjungos ar „Baltų lankų“ leidykloje. Akivaizdu, kad internetas yra tik pagalbinis variantas, tik dublis, apie autentiškus, realiai „čiupinėjamus“ dalykus pranešantis tingiems, per stiklą medų laižantiems vartotojams.



Tadgi tenka konstatuoti, kad visgi interneto erdvė (vieta) kūrybiniams bandymams ar jau (po)brandžiai rašytinei (ir ne vien) kūrybai svarbi labiausiai tiems autoriams, kurie neturi galimybių dalyvauti nevirtualiame kūrybos procese, tai yra išleisti savo knygos. Nesgi, manding, klasikams Aidui Marčėnui, Marcelijui Martinaičiui, Sigitui Gedai, o taip pat talentingiems jaunesniesiems Vytautui Dekšniui, Mariui Burokui, Gyčiui Norvilui internetas nėra tikroji kūrybos erdvė. Svarbiausias dalykas yra rankose spurdantis daiktas knyga, kurią gali vartyti kur tinkamas, ja keistis, ją skolinti ir ją pradaigoti. Kodėl taip kategoriškai manau? Ogi, jeigu internetas būtų esminė ir svarbiausia kūrybos ekspozicijos vieta, tuomet visi aliai vienutėlio oficialūs Lietuvos rašytojų sąjungos nariai ir juolab į juos pašaipiai (nes pavydžiai) žiūrintys jaunutėliai pulte pultų kurti turtingų savo asmeninių (ar grupinių) interneto literatūros svetainių. O dabar tatai labai menkai terūpi. Lygiai kaip ir virtualus ar telefoninis seksas. Nes reikia tikro popieriaus, tikro kvapo, tikrų seilių ir kraujo skonio. Tą patvirtina ir internetininkė Justina Butkutė, kurios tekstų išspausdinta ir www.rašyk.lt, ir popierinėje knygoje “rašyk!”: “Bet aš vis tiek manau, kad skaniausia poeziją skaityti su mėlynėmis saujoje ant kokio Prahos namelio stogo. O ant stogo nusigabenti kompiuterį vargu ar įmanoma.” Jai antrina rašykė Rūta Brokert: „Virtualioji knyga niekada neišstums tradicinės, nes žodis, atspausdintas popieriuje, tarsi įgyja didesnį svorį, lyg būtų perrašytas iš juodraščio į švarraštį. Popierinė knyga žavi ir įpareigoja... kaip tradicija“.



Todėl meno ir kultūros internetas (bent jau esamuoju metu) iš esmės tėra informacijos ir duomenų bazė, teikianti pirminius ar preliminarius kūrybos pavyzdžius bei autorių curriculum vitae. Beje, tai labai svarbus vaidmuo ketinančios solidarėti Europos kontekste. Šiuo požiūriu autorių kūrybos svetainės pilnutinesnę reikšmę įgyja, kuomet jos yra mažų mažiausia dvikalbės.



Gal kolei kas utopiškai svarstau, kada bus išleista pirmoji internetinė eilėraščių ar prozos knyga, niekada nepretenduosianti būti popierinė. Tiesa, vaizduojamieji menai (ypač fotografija) jau tą išbandė: organizuotos ir organizuojamos parodos tiktai interneto „salėje“. Gi kalbėti apie virtualaus pasaulio ir realybės konfliktą kūrybos kontekste, mano galva, yra tuščias reikalas. Kadangi jokio konflikto iš esmės nėra. Kol kas tėra tam tikros sintezės apraiškos – dažniausiai popierinės literatūros elektroninės versijos interneto multimedijos erdvėje.

Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Istorikas Edmundas Vaičaitis: "kasdienė istorija tėra isterija"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama