Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Lauktuvės

 

Lauktuvės

    Daugelis mūsų krašto gyventojų, nekreipdami dėmesio į savo tikėjimo laipsnį ir neuždavinėdami sau durnų klausimų, - ar labai tikiu? ar itin tikiu? ar absoliučiai tikiu? - laukia šventų Kalėdų. Mažyčio stebuklo, sielos nušvitimo, šilumos šeimos rate, mažutės pauzės, atokvėpio, ramybės po pašėlusio metų lėkimo, laiko pakelti akis nuo kasdienybės... Nemėgstama, kai kas nors su savo ambicijomis, isterijomis arba keistais norais mums trukdo, stebuklo laukimą. Tą Kinijoje gamintą mažytę dovanėlę po eglute, nelietuviškoje kojinėje, atneštą Coca-colos Kalėdų senelio, lydimą tikrai nearchajiškų Snieguolių ir elfų. Šventas reikalas yra laukti, kad Kalėdos būtų su sniegu, kad šviesu būtų ne tik sieloje, bet ir už lango...
Dalis mūsų krašto gyventojų Lietuvoje bando sugadinti net ir Kalėdų laukimą. Lyg keli girtuokliai vienas kito klausinėtų, kuris užmigo salotose, o kuris mišrainėje. Aišku, po Naujųjų metų sutikimo, o čia dabar visur laukiama atsakymų į klausimus. Ne Kalėdų laukiama, ne dovanų, o atsakymų į klausimus... Nors ir penkiamečiai žino, koks klausimas, toks ir atsakymas.
Tai ar buvo CŽV kalėjimai Lietuvoje? Ar patalpos, kuriose nėra kalinių, nesivadina Augėjo arklidėmis, kurias reikės išmėžti?
* * *
    Matyt, neteisinga buvo ši įžanga ar įžvalga, nes iš karto apsilankė Kiaulių gripas, - ne iš dienraščių ir ne iš politikų kalbų, kad su vakcinomis ir vaistais viskas tvarkoje. Deja, ne. Nebuvo nei Kalėdų, nei Naujųjų, nei po jų sekusio gimtadienio. Buvo kaip visoje Lietuvoje - tik komplikacijos. Kai grįžau, ant stalo atverstos knygos jau buvo nuklotos dulkių sluoksniu, todėl sėsti prie darbo stalo ir dar kartą pradėti nebaigtą darbą, buvo nedrąsu. Lyg žemdirbiui atsėti sunaikintus pasėlių plotus, abejojant, ar jie vėl nebus sunaikinti, tegu ir kitos stichijos.
    Violetos Šoblinskaitės Aleksos Truputis lauktuvių (rašinių antroji knyga). Nuo jos nupūsčiau dulkes. Kodėl vėl V. Š. Aleksa? Todėl, kad nustebino - antroji knyga. Kas tiems rašiniams sutrukdė sugulti į vieną knygą? Suprantu Petrą Dirgėlą ir jo Karalystę, - sudėtum į vieną viršelį, tai tektų rankomis klijuoti ir siūti, nes spaustuvės mašinos „nebeapžiotų“. Suprantu Juozą Erlicką, kuris tą patį leidžia vis naujais pavadinimais, nors chronologija kūryboje atsiranda. O čia - antroji knyga ir trys jos dalys, - Yra šalis, Plagiacijos, Skolintis druskos.
   Autorės Yra šalis - tai sugalvota skaitymo šalis, kurią ji bando apgyvendinti. Pirmu tekstu labai švelniai prisiliečiama prie a. a. Danutės Paulauskaitės gyvenimo.
   „O paskui jau nieko nebeliks. Tik tie keli sakiniai sniegenų snapeliuose prie užmiršto rudens kapo.   Tik žinojimas, kad buvo ir mano gyvenime viena diena, kai nereikėjo vizginti uodegos. Niekam... Prieš nieką...“ (10 p.)
    Antroje esė atsiranda Nausodės biblioteka ir Don Kichotas iš Lamanšos. Trečioje esė - jau visas vaikiškos literatūros „aukso fondas“: Gianio Rodario Dželsominas melagių šalyje, Eduardo Mieželaičio Zuikių mokykla, Salomėjos Neries Baltais takeliais bėga saulytė, Vytauto Petkevičiaus Gilės nuotykiai Ydų šalyje. Ketvirtoje esė - Vinco Pietario Algimantas. Taip kuriama autorės Skaitymo šalis, sakyčiau ne šalis, o tik namukas Gribašoje, Mozūriškiuose, Veliuonoje... Su savo pamatais ir pamatinėmis vertybėmis (knygomis), su kiemu, į kurį užeina daug prašalaičių, bet ne visi kviečiami į vidų, paliekami prie nasturtų darželio. O į namus, kur gyvena mirusių rašytojų šmėklos, kviečiamos tik draugės ir draugai. Todėl autorės namelyje matyti akis, tegul ir Olitos Dautartaitės, kažkaip nesmagu. Ypač, kai išgirsti:
„O dar labai gerai pamenu tave, atlėkusią į Gribašą bene tiesiai iš Lietuvos radijo, kur skaitei mano poeziją Vidurnakčio lyrikoje. Mes klausėmės sodraus tavo balso, gražiai besiiriančio per nakties tamsą ir per mano eilėraščius (...)“ (p. 23).
     Plagiacijas Violeta Šoblinskaitė Aleksa pradeda Himnu meilei, o t. y. Apaštalo Pauliaus Pirmasis laiškas korintiečiams, 44 -asis gimtadienis, Gintaro Gutausko frazė: „Ne Dievas yra meilė, o meilė - Dievas!“, autorinė skiltis Kauno dienai ir šeši sakiniai, ar autorė ją pasirašytų šiandien. Šešios literatūrinio svogūno luobelės, kurios turėtų graudinti, kad praėjo dar (vėl?) vienuolika metų. Tuo tarpu Velnių priėdęs dievdirbys - puiki klasikinė apybraiža, rašinys. O Prasimanau, vadinas, gyvenu, lyg ir skirtas Gintarui Patackui (kodėl?) taip ir lieka tuščio šovinio pūkštelėjimu: nei grobio, nei azarto, tik mėlynas dūmelis... Ir Virginija Woolf nebegelbsti.
     Taip ir rieda Plagiacijos per knygos puslapius lyg per bruką , - tai duobelė, tai pakilimas. Tai iš Gribašos žemiškojo būvio, tai ir vėl iš Rusiškos ruletės pavardžių intelektualumo.
      Skolintis druskos dalis man pasirodė pati vieningiausia, vientisiausia. Rašyta su aistra, o ne tam, kad reikia parašyti. Neatrodo, kad tai buvo dienraščių skiltys. Pagaliau, Lauktuves tiksliai įvardijo Erika Drungytė Nemune. Perskaičius knygą lieka Šoblinskaitės namų ir namelių dvasia ir jau dvaselėmis virtusių buvusių pažįstamų ratas.
     Tai ko taip priekabiai žiūrėjau į Truputis lauktuvių antrąją dalį. Suerzino paskutiniame viršelio puslapyje išspausdintas a. a. Juozo Apučio pagiriamasis laiškas. Gal tai labai „amerikoniška“ ir leidėjas to reikalavo, kad knygą išpirktų... Dar gerai, kad jo neparašė Gasparas Aleksa, kaip kad Kazys Saja parašė Zitos Mažeikaitės eilėraščių knygai Tenoriu būti.



Jonas Kontrimas

Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Knygos dailininkas Andrius Surgailis: "svarstyklių lėkštės turi susilyginti"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama