Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Lietuvos ir Gruzijos prozininkių vertimų dirbtuvės

 

Š.m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 03 d. Palangoje, Rašytojų sąjungos kūrybos ir poilsio namuose „Diemedis“, vyko Vš.Į. Rašytojų sąjungos fondo suorganizuotas, o Užsienio reikalų ministerijos finansuojamas projektas „Moters – rašytojos – padėtis šiuolaikinėje visuomenėje“.
 Jame dalyvavo penkios prozininkės lietuvės ir penkios gruzinės, kurios vertė viena kitos apsakymus į savo gimtąją kalbą: Nijolė Kliukaitė-Kepenienė dirbo su Maka Ldokonen,  Nijolė Raižytė – su Teona Dolenjashvili,  Janina Survilaitė -Vatkevičius – su Nino Tepnadze,  Gintarė Adomaitytė – su Tamta Melashvili.   Su Mariam Bekauri turėjo dirbti Laura Sintija Černiauskaitė, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos būsimoji mamytė į Palangą atvykti negalėjo, bet vertimą, žinoma, ji atsiuntė. Todėl su Mariam dėl jos apsakymo vertimo teko padiskutuoti dvigubo krūvio neišsigandusiai Gintarei Adomaitytei. Tuo labiau, kad visoms dalyvėms geranoriškai talkino vertėja iš Gruzijos Nana Devidzė, kuri, perskaičiuosi lietuvių moterų apsakymus, parinko rašytojas iš Gruzijos. Projektui vadovavo – rašytoja Birutė Jonuškaitė, kuriai dar liko paskutinė šio užmojo dalis: parengti dvikalbį lietuvių ir gruzinių moterų prozininkių almanachą, patalpinti jį Rašytojų sąjungos svetainėje www. rašytojai.lt.
Paskutinę Kūrybinių dirbtuvių Palangoje dieną, rugpjūčio 02 –ąją „Diemedyje“ įvyko gruzinių ir lietuvių rašytojų kūrybos skaitymų vakaras, į kurį, atsiplėšę akimirkai nuo krepšinio, atvyko Palangos gyventojai – literatūros mylėtojai. Smagu buvo pasiklausyti viešnių iš Gruzijos įspūdžių ir jų skaitomų tekstų.
Pristatome dirbtuvių dalyvių įspūdžius:

Nijolė Kliukaitė –Kepenienė:

Bet koks bendravimas, juo labiau bendradarbiavimas su kitos tautos ar kitos šalies atstovais praturtina, suteikia naujų impulsų, naują žiūros kampą. Taip jau atsitiko, kad su gruzinų rašytojomis radome labai daug bendro, temperamentas gal ir kitas, bet pasaulėžiūra labai panaši. Nepaprastai sudomino gruzinių rašytojų temos, tai, kas labiausiai dabar jas jaudina: šeimos nesutarimai dėl menkniekių, kurie, kartasi juokingi, gali teikti daug skausmo; teroristės pasaulėjauta ir paskutinės, itin ryškios gyvenimo valandos, jaunos merginos išgyvenimai ir savo vietos ieškojimas (ir kitos). Labai džiaugiuosi, kad su gruzinėmis užmezgėme kūrybinius ryšius. Dar labiau džiaugčiausi, jei mums pavyktų išleisti verstų novelių knygą, manau, ji būtų įdomi ir reikalinga tiek lietuvių, tiek gruzinų auditorijai. Esame per maža tauta, kad gyventume nuo kitų užsisklendę.



Gintarė Adomaitytė:

Gvanca, gvanca

Bijau sakyti, juo labiau rašyti, kad šiemet man sekasi. Greičiausiai ne... Tačiau viena džiugena nuo pavasario lydi mane – lauktai nelauktai vis atsiduriu prie jūros. Taigi, sekasi su jūra, o dar labiau – su žmonėmis, kuriuos sutinku tai estiškoje, tai švediškoje, tai lietuviškoje Baltijos pakrantėje.
Vasaros pabaigą – rudens pradžią leidau Palangoje, Rašytojų sąjungos ,,Diemedyje“. Bet... gal dar keli žodžiai apie pavasarį?
Buvo pats gegužės vidurys, pats žydėjimas, kai sulaukiau Birutės Jonuškaitės laiško – kvietimo. Kūrybinės dirbtuvės? Palangoje? Su gruzinėmis rašytojomis? Proga bandyti versti?
Suprantama, aš vyksiu.
Keista buvo tik tiek: kodėl talentinga rašytoja bei vertėja Birutė Jonuškaitė nė nemano rodyti Gruzijai savo kūrybos? Dėkui, kad gano mus kaip aveles, bet... būsimas gruzinių – lietuvių almanachas su jos proza būtų gerokai svaresnis.
Laiške aiškiai ir tiksliai minėta projekto tema: Moters – rašytojos – padėtis šiuolaikinėje visuomenėje. Ir rėmėja – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. (Aš neklystu – tikrai Užsienio, ne Kultūros) (Taip, tikrai Gintare, Užsienio r. ministerija jau penktus metus remia Viešosios įstaigos Rašytojų sąjungos fondas organizuojamus tarptautinius projektus, kuriuose paprastai dalyvauja baltarusiai, gruzinai, ukrainiečiai)
Suprantama, kad gruzinų kalbos nebūčiau išmokusi per tris mėnesius; net per trejetą metų, ko gero, neišmokčiau... Vertėja Nana Devidzė man ir lietuvėms kolegėms atsiuntė pažodinius vertimus rusų kalba. Beje, labai neprastus... Ir ne tik vertimus. Nana mus suporavo – parinko gruzinei lietuvę, lietuvei gruzinę.
Man teko Tamta Melashvili ir jos apsakymas Killer‘s Job. Trumpas prierašėlis bylojo nedaug. Tamta baigusi Tbilisio universitete tarptautinę teisę, pirmą knygą išleido 2005 metais... Apie tai, kad mano partnerė visai neseniai gavo garbingą Gruzijos literatūrinę premiją, sužinojome tik projektui baigiantis – per apsakymų skaitymus apie tą džiugų įvykį mums pranešė Nana Devidzė.
Pretenzijų dėl poravimo (bent jau garsiai, balsu) nereiškėme nė viena. Man nerti į Tamtos tekstą buvo gera, pirmą kartą gyvenime pajutau, koks tai neapsakomas malonumas: versti. Ir dabar, Vilniuje, jau po kelionės, atsivertusi Killer‘s Job, dar kiek pabrūžinau.
Per skaitymus suvokiau: šaudymo, ginklų, mirties, žūties gruzinių apsakymuose esama. Jose pačiose ar keršto, ar pykčio – nė lašo. Meluočiau, jei sakyčiau, kad tapome draugėmis visam gyvenimui. Ne, tikrai ne – per maža laiko. Tiesa yra ta, kad Gruziją savaip pažinau – ta šalis man dabar rūpės.
Rūpės dailininkė ir rašytoja Maka Ldokonen, ne tik vertusi, bet ir iliustravusi Nijolę Kepenienę. Gera buvo matyti Maką nuo pat ankstaus ryto įsitaisiusią kavinėje su tušu, plunksnelėmis, balčiausio popieriaus lakštais. Teona Dolenjashvili dirba dienraštyje – jo literatūriniame priede (aš nefantazuoju, bet skamba kaip fantazija – dienraščio literatūrinis priedas). Teona bendravo su muziejininke Nijole Raižyte...
Jaunąją Nino Tepnadzę praminiau upių mergaite – vis pasikuždėdavome apie šaltas upes nuo kalnų, apie maudynes. Beje, iš jos porininkės Janinos Survilaitės taip pat sužinojau nemenkai apie kitą šalį – Šveicariją.
Mariam Bekauri dėmesio sulaukė bene daugiausia. Jiedu su Davidu buvo tokia smagi, tokia viltinga porelė... Kelionės išvakarėse susituokė, Palangoje laižė pirmosios savaitės medų. Mariam pora Laura Sintija Černiauskaitė dėl svarbių – pačių svarbiausių ir esminių – šeimyninių priežasčių liko Vilniuje...
Mariam dirba knygyne ir labai tuo džiaugiasi – be galo mėgsta skaityti. Kad mums taip pavyktų... Ar matėte kas pastaruoju metu knygyne už prekystalio be galo mėgstantį skaityti žmogų?
Šiek tiek iš Mariam apsakymo ,,Mano draugai ir kaimynai“:
Ką reiškia Gvanca? To dabar nežino nė vienas mūsų gaujos narys. Bet prisimename, kaip sustoję viena greta prie daugiabučio įsibėgėdavome ir šaukdami ,,Gvanca, Gvanca“ pabirdavome į skirtingas šalis. Jei kas imtų klausinėti kas ten dar per Gvanca, vargu ar turėtume ką atsakyti. Gvanca ir tiek.
Gvanca, Gvanca – štai ką tykiai kartojau, kai automobilis gruzines gabeno tolyn nuo Palangos. Ir visą dieną, kol grįžau namo, ir gal net šiandien, man tebeaidi:
– Gvanca, sesės.

Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Knygos menininkas Romas Orantas: "reikia ir Dievo dovanos"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama