Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Kultūrininkas Juozas Žitkauskas: "geriausiai yra varlės"

 

Ričardas. Sakyk apie gimtąją Dzūkiją viską, kas rūpi, kas širdyje krebžda.
Juozas. Žinai, man šiuo metu daug kas dzūkiško ir apie Dzūkiją širdyje krebžda. Kadangi šiemet mano tėviškei Kapčiamiesčiui yra keturi šimtai devyniasdešimt metų. Džiaugiuosi, kad miestelis artėja prie pusšimčio metų, bet liūdna, kad šiandien dar beveik nesimato jokių šventei pasiruošimo ženklų. Toks įspūdis, kad jubiliejus gerokai dar už kalnų... O rugsėjy jau turi būti iškilmės. Birželio viduryje lankiausi Kapčiamiestyje, sutikau Lazdijų rajono merą, miestelio seniūną. Kalbėjom apie tai, o kas iš to bus, pamatysim...

Bet gal pasakysiu apie Kapčiamiesčio varles, kurios, mano manymu, gražiausiai kurkia iš visos Europos varlijos. Po pasisėdėjimo su miestelėnais, grįžau vidurnaktį prie savo namelio ir daugiau kaip pusvalandį sėdėjau ir klausiausi savo vaikystės balų varlių kurkenimo. Ir, žinai, pagalvojau, kad turbūt joks ypatingasis, nacionalinę premiją gavęs orkestras to neišgrotų, neišdainuotų jokie chorai ir ansambliai, ką išgieda Kapčiamiesčio prūdo varlės. Aš anksčiau nepastebėdavau jų daugiabalsiškumo. Atrodo, kurkia ir kurkia vienu balsu. Dabar ar jos pasitobulino savo stygas, ar visą laiką taip buvo, ar mano sąmonė tapo imlesnė. Žinok, sėdėjau ir kaifavau, besiklausydamas tos muzikos, kaifavau žiūrėdamas į savo gatvės liepas, kurios atrodė kaip gražiausiam tapybos darbe. Naktį viskas švariau atrodo. Nėra bereikalingo dūzgesio, o ir kaimynų vaikai jau sumigę, jaunimas diskotekose šoka. Va tada ir geriausia žiūrėti į tas vietas, kurios tave beveik du dešimtmečius nuo kūdikystės jaukinosi. Juo labiau, kad į tėviškę ne kasdien grįžti... O kai jau nuvažiuoji, tada, atrodo, vaikystė iš naujo atgimsta.
Ričardas. Kokie darbai Tau mieliausi, ir kokie atgrasiausi?
Juozas. Labiausiai man rankos nelinksta prie įvairiausių buitinių darbų. Nemėgstu kalti vinių, nemėgstu tvarkyti santechnikos. Kur kas mieliau mėgstu knistis tarp popieriukų, veikti kažką gražaus ir matyti tame ilgalaikę prasmę (arba bent įsivaizduoti, kad taip bus). Padaryt ką nors tokio, kas būtų apčiuopiama ne vien man, bet ir kitiems. Gal dėl to ir dirbu kultūrinį darbą. Ar man patinka malkas skaldyti? Taip, man patinka. Ar man patinka kiaušinienę kepti? Nelabai, man geriau gaminti ką nors įdomiau. Pavyzdžiui, vyniotinius. O valgyt gaminti aš mėgstu. Tai yra vienas iš mano „užklasinės” veiklos darbų. Šiemet netikėtai iš vaikystės grįžo pomėgis sodinti gėles. Anksčiau kažkur jis buvo dingęs... Todėl šiemet mano namuose atsirado gal net desėtkas kaktusų. Man su jais smagu bendraut, jaučiu malonumą juos prižiūrėdamas. Paskutinis darbas, kuris man labai nepatiko, bet aš jį turėjau padaryt, tai balkone išardžiau karvelių lizdą. Ir kiaušinį išmečiau. Nes nuo sausio mėnesio jie mane labai užkniso.
Ričardas. Kokių dar hobi ar manijų turi?
Juozas. Nežinau, ar čia manija, kaupiu kiekvieną popieriuką, galvodamas, kad tai man kažkada pravers. Labai noriu meškerioti, bet niekaip jau dvidešimt metų neprisiruošiu. Gal nelabai noriu? Bet noras lyg ir yra... Kolekcionuot nieko nekolekcionuoju. Šiaip mėgstu kanceliarines prekes, bet nesu apsėstas šios manijos, nesėdžiu kiekvieną dieną parduotuvėj ir tušinukų neperku. Tačiau visada naujas tušinukas man yra gražiausias.
Ričardas. Net neabejoju, kad būdamas dzūkas turėtum smarkiai grybauti. Kur grybauji, kokiom aplinkybėm ir kokiose vietose?
Juozas. Pastaruoju metu grybauju tomis aplinkybėmis, kokios tik pasitaiko. Taip pat ištisus metus grybauju sapnuose. Turbūt kiekvienas žmogus turi pasikartojančių sapnų. Kad grybauju, vidutiniškai po porą kartų per mėnesį sapnuoju. Grybavimas man yra didžiausia aistra, begalinis džiaugsmas būti miške. Uogaut nemėgstu. Man tai nuobodus darbas. Juk kol prirenki saują uogų, tai reikia nemažai patupėti. O man norisi vaikščiot po mišką, dairytis, kažką matyti ir jaust nuolat bekintantį peizažą.
Ričardas. Kas Tau yra miestas?
Juozas. Man mieste yra jauku, bet savęs niekada miestiečiu nelaikiau ir nelaikysiu. Esu kaimietis. Su kaimietiška prigimtim ir su tam tikrais elgesio ypatumais. Stengiuosi būti paprastas, ir atrodo, toks esu. Miesčioniškumo apraiškos man yra svetimos. Tačiau miestas miestui nelygu. Vilnių myliu, nes jis yra mane pasiglemžęs. Keturioliką metų pragyvenęs Vilniuje, suprantu, kad be šito miesto negaliu. Vilnių pamilau iš pirmo karto, kada tik čia atvažiavau. Bet ir Vilniuje atradęs labiau nuošalesnę vietą nuo gatvių ir pajutęs žolės kvapą, svaigstu nuo jos. Tai kvapas, kuris mane „iškelia” iš miesto.

Ričardo Šileikos "BLICAS"


Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Maketuotoja Dalia Kavaliūnaitė: "mano laisvė turi ribas"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama