Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Laisva tema II

 

Ričardas Šileika

Laisva tema II



      Žinoma, žinote, kad nėra jokios nepriklausomybės ir jokios laisvės. Todėl ir laisvų temų negali būti, viso labo tik laisvamaniškos.
      Visut viskas – nuo nago ir nago juodymo iki žarnyno išklotinės ir išangės, nuo mesiją sekančių mokytinių iki Klondaiko pamišėlių yra saistyte susaistyta, sumaizgliota, suglausta ir perpinta. Kaip hamakas, medžių, prie kurių jis pritvirtintas, pora, tame nertame tinkle drybsantis tam tikros profesijos atstovas, atversta knyga jo rankoje, tos knygos autorius, tų n-ųjų metų liepos n-oji, kurią (į)vyko ekonomikos, politikos ir kultūros faktai, nežinia kieno dalgio prapjautos žolės kvapas, sliekas, snūduriuojantis po tos žolės šaknimis, ir višta, susapnavusi slieką. Štai taip, arba panašiai kitaip.
Todėl ir nėra, todėl ir nesitikėkit laisvos temos. Visos kalbos ir visos mintys yra angažuotos. Kaip aš, paprašytas rašyti šiame rašytojų interneto puslapyje. Kaip jūs kiekvienas, ieškantys laisvalaikio skaitinių, tam tikrų netikėtų šviežienų. Ar vedini neaiškios pagundos kur nors maloniai paklaidžioti (dar taiklesnis aukštaičių žodis – pabimbinėti), galų gale kame nors įsivilioti ir savanoriškai pagauti (apgauti). Todėl aišku, kad visi siur ir post yra ta pati aplink mus ir mumyse blyksčiojanti ir tyvuliuojanti margažiedė realybė, tik išvysta per iš nuobodulio ar nežabotos fantazijos susigalvotą rakto skylutę.



      Kelintą ir kelioliktą kartą dirsčioju pro langą į Velykų išvakarėse nugrėbtą, nugraibstytą pievelę. Ir žinokite – ir žinau sau – vis mėgaujuosi ir mėgaujuosi ta sutvarkyta regima vieta. Nors gamta nepripažįsta absoliučiai jokios žmogiškos tvarkos. Grėbk negrėbęs, šienauk nešienavęs, ravėk neravėjęs, mylėk nemylėjęs. Žiū: sodinta neprigyja, iššąlą, nudžiūsta, neprašyta želia, plečiasi, pliste plinta, dauginasi visais įmanomais būdais.
       Tačiau nepaisydamas gamtos abejingumo ir savivalės (saviaugos, savieigos) konstruktyvusis žmogus, turėdamas nepakaltinamą grožio poreikį, sampratą, motyvus, įvaizdžius, beatodairiškai modeliuoja savo estetines dirbtines struktūras. Kurios, beje, ilgainiui paskelbiamos gėrėjimosi objektais. Tai botanikos sodai, parkai ir gėlynai, gražiausios sodybos. Tam reikalui ir žodžiai tokie – gamtosauga, gamtotvarka, gamtovala, gamtovalda, gamtomyla. Betgi, sakykite, Putinai Kiela, Linai Krūmini, Flora Kiškaite, Rože Baltupiene, Ąžuole Liepa, Dobile Kregžde, Mėta Paukštyte, ar tai iš tikrųjų ne gamtonieka?



       1992 metais Lietuvos heraldikos komisijos aprobuoto Radviliškio miesto herbo aprašymas yra toks – herbe pavaizduotas kylantis ir šviesą skleidžiantis žirgas – susisiekimo, judėjimo, miesto vystymosi, stiprėjimo ir klestėjimo simbolis. Sklindanti šviesa simbolizuoja civilizacijos vaidmenį miesto vystymuisi. Šio herbo autorė yra dailininkė Laima Ramonienė.
        Kadangi jūs nė vienas nesat matęs dangop kylančio ir dar šviečiančio arklio, aš verčiu šį aprašymą lietuvių kalbon. Paprasčiausiai tai piestu stojantis ir prunkščiantis arklys. Vokiu, kad heraldika be simbolių neišsivertė ir neišsiverčia. Bet nueita tolokai. Todėl maga išsiaiškinti, kodėl arklys stoja piestu, kodėl jis prunkščia. Štai ir žinovų atsakymai. „Arkliai stoja piestu įvairiomis situacijomis: žaisdami, atsisakydami judėti pirmyn, kovodami. Jei arklys pyksta - kojos nukreiptos aštriu kampu priekin, jei žaidžia - sulenktos. Bet kokiu atveju, geriau prie arklio nelįsti, nes jis gali stipriai sužaloti, prarasti pusiausvyrą. O prunkščia todėl, kad ėdamo pašaro dulkės dirgina nosies gleivinę - tai normali apsauginė sveikų arklių kvėpuojamųjų takų gleivinės reakcija.“ O kad mums būtų dar aiškiau, žvilgtelėkime į lietuvių kalbos žodyną. Arklys - naminis vienanaris gyvulys, kuriuo dirbama, važiuojama, jojama. Žirgas - gražus jojamas arklys.
         Oi, stebėtina stebėtina, kas atsitinka, kai simbolinis mąstymas užvaldo pasaulį ir apipudrina smegenis. Simbolizmas visut viską – o šiuo atveju pačią kalbą – paverčia etiketėmis, logotipais, ženklais, plakatais, vėliavomis, standartizuotomis spalvomis, tam tikromis formomis.

Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Poetas Dainius Gintalas: "pragarą mes nešiojamės savo galvoj"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama