Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

,,Varpų" vakare - ir muzikinė premjera

 

LITERATŪRA IR MENAS, 2010 m. gegužės 7 d.

„VARPŲ“ VAKARE – IR MUZIKINĖ PREMJERA

ALGIMANTAS NORKUS

     Šįkart „Varpų“ leidėjai iš Šiaulių į Vilnių atvežė 25-ąjį literatūros almanacho tomą ir Leono Peleckio-Kaktavičiaus monografiją, skirtą Vytautui Alantui. Todėl ir vakaras Lietuvos rašytojų sąjungos klube buvo tarsi iš dviejų dalių. O sujungė jas muzikinis fonas, kuriuo pasirūpino kompozitorius Jurgis Juozapaitis, smuikininkas Bernardas Petrauskas ir „Varpų“ bičiuliai.
     Pristatydamas naują almanacho numerį, vyriausiasis redaktorius L. Peleckis-Kaktavičius pasidžiaugė naujais vardais – Laura Bernotaite, Vytautu Vilimu, Gediminu Puloku, Justu Jasėnu. „Varpuose“ prisistato ir du jauni muziejininkai – vilniškis Dalius Avižinis ir šiauliškis Almantas Šlivinskas. Jų tekstų pavadinimai: „Meno kūriniai Valdovų rūmuose“ ir „Knygos įstaigos Šiauliuose 1860-1940 metais“. Literatūrologė Ona Gaidamavičiūtė savo žvilgsnį nukreipia į lietuvių literatūros modernėjimo laikotarpį, praėjusio amžiaus 7-9 dešimtmečių lietuvių kultūros kontekstą. Dėmesio vertas pasikalbėjimas su pirmąja Lietuvoje Europos Sąjungos literatūros premijos laureate Laura Sintija Černiauskaite.
     Vakaro metu kalbėjusieji atradimu vadino profesoriaus, habil. dr. Antano Andrijausko straipsnį „Litvakų dailininkų ekspansija į Paryžių“, rašytojo ir vertėjo Albino Bernoto atsivėrimus, pažymėjo kunigo Vaclovo Aliulio įžanginį esė. Atkreiptas dėmesys į prozininko Vytauto Girdzijausko „Dvi naujas noveles apie vieną seną daiktą“.
    - Pats leidžiu kelis tęstinius leidinius, todėl puikiai žinau, koks tai darbas, - pažymėjo profesorius A. Andrijauskas. – Norėčiau pasidžiaugti ne tik paties kultūrinio fakto buvimu, bet ir kad „Varpai“ mūsų kultūrinį gyvenimą aprėpia kompleksiškai, įvairiomis kryptimis.
    - „Varpai“ – įspūdingi, - tokia kompozitoriaus J. Juozapaičio nuomonė. Naujausias almanacho numeris ir Didįjį šeštadienį išgirsti bažnyčios varpai jam padiktavo naują kūrinį – improvizaciją fortepijonui „Varpai“, kurį maestro pirmą kartą atliko susirinkusiems į šį vakarą.
     - Čia yra autorinis leidinys, - konstatavo literatūros kritikas Alfredas Guščius. – Ir tas jo braižas matyti visur, kiekvienoj struktūros dalelėj.
     - „Varpuose“ visada randi daug naujo ir netikėto. Tai – nauji vardai, naujos temos, nuolatinis dėmesys jauniesiems, - sakė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas. – Savo gaudesiu „Varpai“ tikrai gaubia visą Lietuvą. Tai – vienintelis leidinys, kuris autoriams moka honorarą ir duoda dovanų.
     2010 m. literatūrinės „Varpų“ premijos laureatui A. Bernotui įteiktas specialus diplomas ir „Tauro“ bendrovės spalvotas televizorius, UAB „Sabalin“ odos batai ir seniausio Lietuvoje konditerijos fabriko „Rūta“ saldumynų rinkiniai. „Varpų“ prizininkais paskelbti A. Andrijauskas ir D. Molytė-Lukauskienė.  Prizas už geriausią 2010 m. debiutą paskirtas poetui G. Pulokui. Jiems įteiktos „Varpų“ rėmėjų dovanos – batai ir saldumynų rinkiniai.
     L. Peleckis-Kaktavičius išleido trečią monografiją, šį kartą ji paskirta prieš 20 metų užatlantėje mirusiam prozininkui, dramaturgui, literatūros kritikui, publicistui, filosofui, redaktoriui Vytautui Alantui.
     - Įdomi monografija, - sakė A. Guščius. – Joje Leonas pervertina ligšiolinį Alanto vertinimą, įrodo, kad blogai buvo elgiamasi apie jį nutylint, jį apeinant. Monografijos autorius atstato istorinę teisybę, parodydamas visą Alanto, kaip rašytojo, vertę, reikšmę.
     Įvairiais talentais apdovanotas poros dešimčių knygų autorius buvo ignoruojamas ir anapus Atlanto, ir Lietuvoje. A. Guščius atkreipė dėmesį į porą faktų. Liūto Mockūno sudarytoje išeivių literatūros kritikos antologijoje „Egzodo literatūros atšvaitai“, kurią 1989 m. išleido „Vaga“, neišspausdintas nė vienas straipsnis apie V. Alantą. Apie V. Alantą nieko nėra ir daug ginčų sukėlusioje Vytauto Kubiliaus „Lietuvių literatūros istorijos“ autorinėje versijoje, kurią 1995 m. išleido „Alma littera“.
     Užtat kitas faktas – su intriga: V. Alantui 1951 m. išleidus romaną „Pragaro pošvaistės“, diskusijos apie jį netilo trejus metus. Straipsniai, recenzijos, atsiliepimai vėliau buvo išleisti atskira knyga, gerokai storesne už patį kūrinį.
      V. Martinkus prisipažino knygą „Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba“ skaitęs porą kartų, pirmąsyk – dar rankraštį. Pasidžiaugė autoriaus „įspūdingu darbštumu: juk ne taip seniai šitame klube džiaugėmės Kazimierui Barėnui ir Jurgiui Jankui skirtomis monografijomis“. Kalbėtojas atkreipė dėmesį, jog lengva skaityti šią knygą, ir nors ji ne grynai akademinė, dėl to ne prastesnė. Biografinėje monografijoje – vidinis autoriaus požiūris apie aprašomą asmenį ir jo kūrybą, nors kai kur tokie vertinimai ir neužfiksuoti juodu ant balto. Autoriaus bandymas atiduoti skolą šiam daugiažanriam rašytojui – pagirtinas. V. Martinkus prisiminė toje pat salėje prieš 18 metų paminėtą V. Alanto 90-metį, jo pelenų palydėjimą į Kauną, rašytojo biografiją – su ypatingais idealistiniais siekiais, su meile Lietuvai.
     - Leono monografijos parašytos naujai, su intriga, siužetu, jas skaitai kaip romaną, kaip prozos kūrinį, - kalbėjo A. Bernotas. – Niekas iš mūsų tokių monografijų nerašė. Vienaip Leonas rašo apie K. Barėną, kitaip – apie J. Jankų, kitu balsu prabilo apie Alantą.

Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Skaitytoja Asta Valskienė: "paprastai arbata ataušta"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama