Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Tikra knyga

 

Tikra knyga

      Kad Danielius Mušinskas debiutavo spaudoje eilėraščiais, beveik niekas nebežino. Kad Ramūnas Kasparavičius kažkada buvo vien poetu, jau baigiam pamiršti. Yra rašytojų, kurie sėkmingai dvi tris „dūdas pučia“ ir nieko nestebina, - Leonardas Gutauskas, Henrikas Algis Čigriejus... Yra rašytojų, kurie yra tik vieną instrumentą įvaldę, bet mano, kad „groja“ visais, - ir ypač pageidauja kritikos liaupsių tiems kūriniams, kurių nemoka. Todėl naujų autorių žingsniai į kitus žanrus intriguoja ir neramina: ar prozininkas savo sentimentalių sakinių nemanys esant poezija, ar poetas nevykusios poemos nebandys įpiršti už novelę arba pjesę. Almio Grybausko Persimainymai: vaidinimai ir kiti tekstai iš laikų, kai skaityti buvo įdomiau nei gyventi (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010, 96 p.) tikrai ne tokia knyga. Tikra knyga. Nustebina ir patraukia net viršelis. Autorius cituoja Homerą, Ovidijų, A. Nyką - Niliūną, net R. Kasparavičių, o dailininkas iliustruoja asirų meno pavyzdžiais. Skaitytojas taip pat neturėtų apsigauti 96 p. apimtimi. Almio Grybausko intelektualioji proza aprėpia plačius literatūrinius ir kultūrinius laukus, pakapsto jų klodus, todėl yra tikrai nenuobodi.
     „Pavargus nuo verksmo, šaukimo, užmigti. Pabusti. Kuri valanda? Laikrodis tyli. Vagonai nejuda. Už langų - kažkokia stotelė. Išeiti į tamsų miestą neįskaitomu pavadinimu. Klajoti gatvėmis.“ (Penktoji stotis). „Nusisuka ir per sodą brenda skardžio link. Nuo kalno matyti miestas, apačioje sustoja autobusas, galįs grąžinti į paprastą, aiškų gyvenimą. Kaip anąkart.“ (Dafnis). „Prisimeni sapnus, kuriuose pažįstama gatvė atveda į visai nežinomą aikštę, kelių miestų fragmentai klaikiai susiduria bažnytkaimio sankryžoje, o siauras skersgatvis tarp įstrižų namų išsitempia lyg styginis pragaro tunelis.“ (Lankytojas). „Po kairei juodavo miškas. Paskui švystelėjo linksmos ražienos ir mes įriedėjom į miestą. Vienaukščių namelių gatvė buvo visai tuščia, Nesigirdėjo nė garso, tarsi visi būtų išmirę.    Tačiau už langų mačiau juodus siluetus, kiemuose šmirinėjo katės, gerokai išaugusiuose medžiuose čirškavo žvirbliai.“ (Išvyka). „Vėl aikštė. Požemių vėjas veržiasi iš metro angų, nepasiekiamų tiesų šviesmečiai iš dangaus plūsta, dulkės, sausai sklandantys seni laikraščiai. Ką veikiu ašai, kuo ir kam galėčiau padėti, jei net sau padėt neįstengiu, ir išvis ką veikiu? Neturiu jokių saitų, jėgų neturiu taip pat. Gyvenimas lyg ir baigtas.“ (Kongresas). „Bet vakarais, kai jau turime laisvo laiko, būnam tokie pavargę, kad vanduo mūs nė kiek netraukia. Slenkame sau į užeigą ir čia geriame gelsvą alų, nešvankiom kalbom užsikąsdami. Tas pats ir šventadieniais, kai nuo labo ryto kaulus varsto geluonis ir tik malka šalto alaus įstengia kiek apmalšinti jį. Mes esam pastovūs žmonės.“ (Televizorius).
     Taip, Almis Grybauskas - prozininkas turi stilių ir yra geras pasakotojas. Tik bėda, kad skaitydamas vis bandai prisiminti Almio Grybausko - vertėjo knygas: Milano Kunderos romanus, Václavo Havelo ir Czesłavo Miłoszo eseistiką... Kilo tik dvi abejonės, - kur girdėtas „Dafnio“ siužetas, gal buvo jau skelbtas periodikoje ir pamiršau, o gal tiek perdėm lietuviškas, lyg jau seniai turėjo būti parašytas. Kita abejonė - Žiulverno knyga, bet gal tai veikėjo vaikiška autentika.
     Radijo pjesės Alibi ir Vasara su radiju yra tokios tipiškai geros, lyg būtų iš radijo pjesių rašymo vadovėlio arba radijo pjesių rašymo kursų, - yra intriga, smulkmeniškai aprašyti fonai:
Tyla.
Vandens pliuškenimas.
Lapų šlamėjimas.
Vėjas žolėj. Paukščių balsai.

    Lieka tik palinkėti, kad debiutavęs prozininkas Almis Grybauskas naujo prozos rinkinio nebrandintų dešimtmečiais, nes perfrazuojant paskutinius pjesės (ir viso rinkinio) žodžius, nenorėtumėm sulaukti tokios scenos:
Jis, Autorius: - Girdi mane?
Skaitytojas Aidas: - Ne... ne... ne!


Jonas Valkeris

Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Knygos menininkas Romas Orantas: "reikia ir Dievo dovanos"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama