Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Giedrė Kazlauskaitė. Apie kūrybą

 




1) Kokius įspūdžius Jums palieka kūrinių publikacijos spaudoje, pasirodžiusios knygos?
Ar esate abejingas tokiems įvykiams?

     Kultūrinė spauda, naujos knygos ir jų recenzijos yra natūrali mano darbo, o gal pašaukimo, kaip sakytų dvasininkai, dalis. Skamba bjauriai patetiškai, bet juk negalėčiau be jų gyventi, nes nesusigalvočiau, apie ką mąstyti.

2) Ar kreipiate dėmesį į Jūsų kūrybos vertinimus? Ar jautriai reaguojate į neigiamus atsiliepimus, nepalankias recenzijas?

     Pati kritika, kaip reiškinys, man gana įprasta – Nacionalinėj M. K. Čiurlionio meno mokykloj tai buvo svarbi ugdymo dalis: kritikuoti klasės draugų piešinius ir pačiai priimti jų pastabas; nebijoti būti kritikuojamai, matyti savo klaidas. Todėl, matyt, reiktų sakyti, kad esu „nejautri“, nes net negatyviausi atsiliepimai man kartais sukelia šypseną. Pati mėgstu išreikšti pyktį kritikuodama, kodėl gi tuomet manęs neturėtų kritikuoti kiti? Kritika yra dialogas, kuris neįvyktų, jei visi būtų gražūs ir geri. Be to, stengiuosi laikytis Nabokovo veikėjo („Tikrasis Sebastiano Naito gyvenimas“) principo – niekada nedėkoti savo recenzentams, netrokšti jų palankumo.

3) Ar skaitote komentarus internete prie savo tekstų? Ką manote apie tokį bendravimo būdą?

     Kartais skaitau, kartais ne. Turbūt – reikia skaityti, bet neretai net pamirštu, arba atsibosta matyti tą patį. Laikausi etiketo niekada neatsakinėti į komentarus po savo tekstu. Internetines replikas laikau puikiu postsovietinio rašytojo gydymo nuo napoleonizmo būdu – tik patyrę demokratišką kritiką, jie gali išmokti adekvačiai save vertinti. Kita vertus, kartais gali žeisti atviras žeminimas ar asmeniškumų viešinimas, tačiau tai irgi naudingas literato savivertės grūdinimo ir tapatybės ryškėjimo etapas. Kiek kartų manęs anoniminiai komentatoriai prašė, jei galiu, nerašyti. Negaliu, argi neaišku. Ką galėčiau jiems atsakyti? Neikite kasdien į darbą, jei galite. Juk faktas, kad neatliekate jo kiekvieną dieną taip idealiai, jog viršijate visų lūkesčius.

4) Ar esate pripažintas rašytojas? O gal jaučiatės nepakankamai įvertintas?

    Mano atveju galbūt pirmiausiai reikėtų kelti klausimą, ar apskritai esu rašytoja, ar ketinu tapatintis su tuo įvaizdžiu. Kalbant hipotetiškai, pripažinimas amžinybės kontekste nieko nereiškia, publikos plojimai ir kolegų tapšnojimai per petį, kol esi gyva, nemažai kam gali tik kenkti. Man asmeniškai daug svarbesnis buvo iniciacijos į literatų luomą momentas – suvokimas, jog esi šeimoje, nors ir juokingas šis žodis. Aistros dėl premijų šlykščios, kaip ir išmaldos prašinėjimas. Nenorėčiau turėti su tuo nieko bendra. Ir dar – man nieko nėra baisiau už tai, kaip rašytojai patys save „piarina“, giria, stengiasi būti patrauklūs ir įdomūs.

5) Ar Jums pačiam įdomu tai, ką rašote?

    Turbūt normalu būtų atsakyti „ne“. Jei galėčiau stebėti save iš šalies – be abejo, neskaityčiau savo „chaltūrinamų“ tekstų, rašytų vien tam, kad galėčiau pragyventi. Vis dėlto kartais pasitaiko akimirkų, kai galvoju: rašau ne jums, rašau iš džiaugsmo. Bet tai turbūt netiesa, iš esmės aš rašau liaudžiai, kaip kažkada tą darė Kazys Binkis, eiliavęs poemėles vaikams ir pamfletus suaugusiems. Mano žanras toks: pamokslauti, provokuoti, šviesti. Nuo jo ligi grožinės literatūros – neperžengiama praraja.

                                                                         Klausinėjo Benediktas Januševičius

Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Rašytojas ir kolekcionierius Andrius Jakučiūnas: "pasigendu konkurencijos prozoje"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama