Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Ir kam gi reikia autografo?

 

Ričardas Šileika

Ir kam gi reikia autografo?

I

Ant pušyno tako autografus rašo vynuoginė sraigė.

II

   2000-ųjų spalį tiesiau Tomui Venclovai - prašydamas autografo - „Vagos“ išleistą jo poezijos ir vertimų knygą „Pašnekesys žiemą“. Surauktu veidu poeta brūkštelėjo parašą ir atsainiai kyštelėjo knygą atgal. Nieku kitu pasijusti galimybės nebebuvo, tik valkataujančiu šunėku, kuriam blokštas išinkštas kaulas. Štai tada ir ėmiau svarstyti, kam man, skaitytojui, reikalingas rašytojo įrašas? Ką jis reiškia? Taigi tik liudijimas, kad skaitytojas dalyvavo susitikime su rašytoju, ten įgijo jo knygą ir paprašė įrašo. Rašytojas pasiteiravo skaitytojo(s) vardo, nes kreipinys autografavimo etikete dar dažnusyk vartojamas. Viso labo tik tiek. Aišku, - dar sufleruojate - tokią įženklintą knygą narciziškai nusiteikęs galiu (galite) kaišioti po nosim savo snobams draugams ir pažįstamiems. Tačiau pačios knygos tekstų vertės įrašas nepadidina ir nesumenkina, materialios kainos - bent jau esamaisiais laikais - taip pat, deja, nekilsteli.

    Menu, 2000 metais Vilniuje lankėsi Nobelio literatūros premijos laureatai Wislawa Szymborska, Czesław Miłosz ir Günter Grass. Po susitikimo rusų dramos teatre ūžtelėjo ir autografų ištroškusiųjų antplūdis, kurio nežinia dėl kokios priežasties neatlaikė Szymborska. Ji nutraukė savo autografavimo misiją ir paliko nieko nepešusius išsižiojusius savo gerbėjus. Tą kartą nuoširdžiausiai ir atsakingiausiai dirbo vokietis Grass, liejęs prakaitą iki pat paskutinio skaitytojo, tiesiančio kurį nors - iš trijų lietuvių kalbon išverstų - autoriaus romaną. Nors įprastai tokia masinė autografininkystė yra neįdomi ir nuobodi. Banalus „autorius – Ričardui“, „su geriausiausiais linkėjimais“, „su meile“ ar viso labo plikas parašas su nieko nereiškiančiais metais. Tačiau čia negaliu pamiršti radviliškietės poetės Nidos Gasparaitytės įžvalgos: „Niekada nežinai, kiek eilėraščių parašė tas, kuris šiandien atėjo Tavo autografo“.

    Taigi dabar autografų kreipiuosi tik į bičiulius poetus, bičiulius prozininkus, bičiulius eseistus. Bet vis tiek šiek tiek nejaukiai jausdamasis, juokauju: „Brūkštelėk ką. Bent jau, kad nevogta“.
Pats mieliausias autografas knygų lentynoje yra Alfonso Andriuškevičiaus. „Vilmai ir Ričardui, aukščiausios klasės skaitytojams. 2004.06.26“, įrašytas į jo esė rinktinę „Rašymas dūmais“ Anykščiuose, per Santaros Šviesos suvažiavimą.
    Visada įdomūs ir nuotaikingi Benedikto Januševičiaus įrašai. Jo knygon „Kiškis kiškiškai kiškena“ įtūpęs toks tekstas „Gerb. Ričardui, žmogui, bičiuliui, direktoriui, išeinančiam, sugrįžtančiam, trečiadieniais - irgi, klausytojui, laisvalaikiu - klausinėtojui, geros nuotaikos dėvėtojui, ieškotojui, šniukštinėtoji, - Benas (su šmoteliu geriausių linkėjimų) 2009 I 28“
    Šit ką Gytis Norvilas savo „Skėrių pusryčiuosna“ surašė „Ričardui geležistui beigi draugui (tam katras knygos nepirko) sargas gytis gruodžio vidury, suokalbio viduriuose sėdint, dar ne gulint, skanaus, prie šių pusryčių reikia būtinai stipriai užusigert. gytis 2006.XII.11“

   Štai vieną 2010 metų Vilniaus knygų mugės dieną regiu Vilių Kelerą, stoviniuojantį autografo pas Gintarą Grajauską. Iš tikrųjų - autografų, mat Viliaus rankose visa krūvelė knygų – „Atsiskyrėlio atostogos“, „Kaulinė dūdelė“, „Katalogas“, gal ir „Naujausių laikų istorija“. Mana akis pastebėjo gelstelėjusius puslapių pakraštėliukus.
    Mano bibliotekėlėje irgi yra knygų, autografų sulaukusių po keliolikos ar keliasdešimt metų.
Žiū, Elenos Karnauskaitės pirmojon knygaitėn „Briedė jūroje“, išleiston 1990 metais, įrašyta 2010 metais: „Ričardai, net nežinau, iš kur ištraukei šią antikvarinę knygelę, vien dėl to įteiksim tau Miškinio premiją... Elena. Palanga-Alaušynė“.
   Va, Adolfo ir Jono Mekų „Knyga apie karalius ir žmones“, išleista 1947 metais Tiubingene, Jono Meko patvirtinta 2001 metų vasarį „Šileikiui – šita sena knyga – Jonas Vilniuje“.

    Taigi kiekvienas – nors iš tikrųjų toli negražu ne kiekvienas – autografas man yra istorija, turėjusi laiko, vietos ir būdo aplinkybes, savo nuotaikų skonį.
    Gražiausiai, kai lankantis mokyklose vaikiščiai kiša popieryčius ar net pažymių knygeles - kad tik ką atvykėlis, „didis“ rašytojas brūkštelėtų. Jie noriai žaidžia suaugusiųjų pasiūlytą žaidimėlį. Ir ką? Puikus nekaltas užsiėmimas. Ar ne tiesa?
    Toliau ir manau sau, o kodėl nepaprašius autografo stomatologo, taisiusio man dantį, gėlininkės, surišusios man puokštę, valgį man stalan tiekusios padavėjos, baudą išrašiusio ar išsyk nubaudusio kontrolieriaus, batus sutaisiusio avalyninko?

III

Elena Karnauskaitė „Autografas“


ak! autografai jau įrašyti pirmuose
puslapiuose priešlapiuose tarsi
andainykščiai atsiminimų sąsiuviniai
prisiminti įvairioms progoms netikėtai
užsimezgusioms ir lygiai taip pat
išblėsusioms pažintims knygų lentynų
puošmena ir menkutis intymumo
o kartais atvirkščiai totalaus nenoro
kalbėti sraigės ženklas ką čia besakysi
jei viskas parašyta knygose ir ne tik
šioje lentynos lūžta nuo storiausių
foliantų ką čia pridursi kai viskas
iškalbėta lieka kaligrafiškai įrašyti
ne-vardas-ne-pavardė-ne-šiandien-



IV


Savo tobuliausius autografų įdagus mūsų kūnuosna ir sielosna nuolat skrupulingai (į)rėžia laikas.

Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Knygos dailininkas Andrius Surgailis: "svarstyklių lėkštės turi susilyginti"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama