Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Poetas Kornelijus Platelis: "manau, kad namai – tai stalas"

 

Ričardas. Paprastai žmogus kančios nesišaukia. Ji pati jį susiranda. O malonumų ieško ir juos susikuria. Kokių malonumų Patsai turi ir kokių trokšti?
Kornelijus. Apie malonumus truputį pavojinga kalbėti, nes kažkas yra pasakęs, kad visa, kas malonu arba kenkia sveikatai, arba yra nepadoru. Aišku, dar yra tokių mažiau kenksmingų malonumų kaip knygų skaitymas, gero filmo žiūrėjimas. Jie plačiai propaguojami ypač tokių leidinių kaip „Literatūra ir menas“, bet didesnio efekto neturi, kaip rodo to paties LM tiražas. Tačiau man tai tebėra malonumas, nors nesakau, kad vienintelis.


 

Knygos dailininkas Andrius Surgailis: "svarstyklių lėkštės turi susilyginti"

 

Ričardas. Ką tau reiškia žodis, ką tau reiškia kalba?
Andrius. Iš tikrųjų esu auklėtas visiškai ne verbališkai. Mano tėveliai ypatingą dėmesį kreipė į plastikos dalykų estetines kategorijas. Verbalinio sąlyčio su kūryba sąmoningai buvau mokomas vengti taip pat ir Dailės institute. Vėliau, pajutęs didelį stygių bandžiau tą spragą užpildyti. Tą norą užpildyti mano neįsisavintą, nesuvoktą žodžio su vaizdu jungtį paskatino bendravimas su filologais. Turėjo privalumų ir tai, kad gyvenau provincijoj, kur dar gyva kalba neišmirusi, kur išsireiškimai daug betarpiškesni ir neapšlifuoti kaip Vilniuje ar Kaune. Be to, manau, kad svarstyklių lėkštės turi susilyginti. Kalba iš tikrųjų man yra pakankamai svarbi.


 

Kultūrininkas Aleksandras Šidlauskas: "vakarais nežiūriu jokių televizorių"

 

Ričardas. Pats, Aleksandrai, esi iš tų retų skaitytojų, uoliai kremtančių (kramsnojančių) kultūros periodiką. Kokios tendencijos ar kokie kiti dalykai pastaruoju metu Pačiam įstringa, užstringa. O nuo ko sprangoka?
Aleksandras. Atidžiai skaitau „Šiaurės Atėnus“. Juos laikau vienu geriausių Lietuvos laikraščių. Ten yra įvairios medžiagos, ji savita, įtaigi. Aišku, skirta ne pradiniam išsilavinimui, bet skirta tam žmogui, kuris dar nori būt žmogumi, kuris nori sužinot, nori galvot apie būtį, ir apie vakar, ir apie šiandien, ir apie rytoj.


 

Poetas Dainius Gintalas: "pragarą mes nešiojamės savo galvoj"

 

Ričardas. Dainiau, esi tamsių jėgų arba giluminių valių ar nevalių reprezentantas poezijoje. Kas tau yra pragaras? Kaip ji tave valdo?
Dainius. Pragaras – tai juodoji karuselė, iš kurios užburto rato niekaip negali išsiveržti. Joje sukasi šlykštus svaigulys, prie to rato prikausčiusi įtampa, netgi sąmonės aptemimai. Bet dažniausiai pragarą mes nešiojamės savo galvoj, toji karuselė čia ir sukasi. Gerai, jei ją galima pristabdyti šešiom citramono tabletėm ar parašytu eilėraščiu. Bet jos baterijos turi kosminį užtaisą…


 

Poetas Viktoras Rudžianskas: "viltinga kaip paskutinė vakarienė"

 

Ričardas. Kodėl lauki šiųmetinio Poezijos pavasario?
Viktoras. Paskelbs naują laureatą, o aš mėgstu naujienas,  Kaune Rašytojų sąjungos skyriaus galva Petras Palilionis poetus nuves į restoraną “Žemyn upe”, o aš myliu visas upes. Be to, tradiciškai „Nemuno“ savaitraščiui dovanos almanachą. Pats “Nemunas” paskelbs geriausią PP debiutantą. Jis gaus laimės katiną, kuris oficialiai tituluojamas “Nemuno” katinu. Pirmoji jį yra gavusi Ramutė Dragenytė, todėl jai sėkmingai klostosi literatūrinė bei literatūrologinė veikla. O antrą “Nemuno” katiną pernai gavo Jurga Ivanauskaitė, kuri buvo vienintelė almanacho poezijos debiutantė. Beje, savo eilėraščius pirmiausia spausdinusi “Nemune”. Paskui tas katinėlis jai pagavo Nacionalinę premiją, o dabar ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos medalį ir piniginį prizą.


 

Rašytoja Birutė Jonuškaitė: "civilizacija atima kai kuriuos malonumus"

 

Ričardas. Gyvendama Rokantiškių soduose neapsieini be gėlės, be krūmo, be medžio. Kokią augaliją puoselėji, ką žinai būtinai kiši žemėn pavasariui sušilus?
Birutė. Būtinai kišiu pomidorus, kuriuos man šiandien atvežė mūsų ūkvedys Stasys Gaidys. Nes jau paauginti, ir būtų griekas neįkišti jų į žemę. Bet dar tos žemės neturiu. Nes ją reikia atvežti ir papilti ant žvyro ir molio, kurio aplinkui turim apsčiai.
Šį pavasarį pasodinau labai gražią pušį, ąžuoliuką, šermukšnį, vyšnytę. Kišu viską be jokios atrankos. Man viskas gražu, kas gyva, kas sprogsta, žydi…


 

Menininkas Viktoras Binkis: "kada skaitau, maudausi aname pasaulyje"

 

Ričardas. Į ką Tau panašūs žmonės, šiais laikais tebeskaitantys knygas?
Viktoras. Knygą skaitantysis man yra panašūs į žmogų, stebintį pasaulį pro rakto skylutę. Štai stovi žmogus prie durų ir stebi kaimyno gyvenimą. O visa esmė yra tame, kad žmogus, žiūrėdamas pro rakto skylutę, absoliučiai užmiršta savastį ir savo patirtį. Bent taip knygą skaitau aš: užmirštu save, atsiduodu autoriaus pasauliui, jo siūlytam tekstui, į jį įsigyvenu. Kada skaitau, maudausi aname pasaulyje.


 

Skaitytoja Asta Valskienė: "paprastai arbata ataušta"

 

Ričardas. Prašau prisistatyk.
Asta. Aš laikau save profesionalia skaitytoja. Nebūtinai dėl to, kad esu filologė . Save priskiriu prie tų, kurie skaito kasdien, o ne tik per atostogas. Žinoma, turiu omeny literatūrinius tekstus.


 

Knygininkė Eurika Stogevičienė: "efektyviai vystyti biznį"

 

Ričardas. Kadangi Jums grožinė literatūra visiškai nerūpi, sakykit, ar pažįstate bent vieną Lietuvos rašytoją?
Eurika. Pažįstu tiktai jaunąjį poetą Marių Buroką ir jaunąjį prozininką Andrių Jakučiūną, kuris dabar labai žymus, ypač po savo pastarojo romano pasirodymo. Šį savo kūrinį autorius man dovanojo, todėl buvau priversta netgi perskaityti.


 

Tekstininkas Darius Pocevičius: "demonas mane valdo"

 

Ričardas. Ar dažnai ir kokio velnio ateini į buvusį “Suokalbį”, dabar jau seniai “Trečią brolį”?
Darius. Ateinu dažnai ir tikrai dėl velnio. To velnio, kuris slypi mano viduje. Jisai mane čionai ir atveda. Tas demonas mane valdo, todėl aš vėl esu čia. Jis sako eikš, eikš, eik tenai.


[0-10]  [10-20]  [20-30]  


Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Poetas Dainius Gintalas: "pragarą mes nešiojamės savo galvoj"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama