Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

2011-ųjų birželio kūrybos dirbtuvės Vasaros akademija. Įspaudai, įspūdžiai, įplaukos. ≤35

 




2011 metų vasaros Nidos kūrybos akademijos dalyviai:


Aistė Makarevičiūtė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija
Rosita Abromavičiūtė, Jonavos Senamiesčio gimnazija
Raminta Grybaitė, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedrio gimnazija
Raimunda Sikorskaitė, Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazija
Rasa Kurtinaitytė, Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla
Simonas Bernotas, Vilniaus „Sietuvos“ vidurinė mokykla
Ingrida Norkutė, Vilniaus Užupio gimnazija
Viktorija Černiauskaitė, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija
Edvinas Norvaiša, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija
Robertas Moždžierius, Druskininkų „Ryto“ gimnazija
Jonas Sutkus, Druskininkų „Ryto“ gimnazija
Greta Alminaitė, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija
Ieva Sipavičiūtė, Radviliškio r. Šeduvos gimnazija
Miglė Kalvinskaitė, Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazija
Vytautas Jokubauskas, Šiaulių „Romuvos“ gimnazija



Paskaitininkai:

Antanas A. Jonynas, poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas
Birutė Jonuškaitė, prozininkė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja
Daiva Čepauskaitė, poetė, dramaturgė, aktorė
Rimantas Kmita, poetas, literatūrologas
Andrius Jakučiūnas, prozininkas
Gintaras Grajauskas, poetas, eseistas
Daiva Molytė-Lukauskienė, poetė, dailininkė
Sonata Žalneravičiūtė, kino apžvalgininkė
Ričardas Šileika, tekstininkas, fotografas



Rasa Kurtinaitytė

Dešimt balų

„Vasaros akademija” Nidoje buvo vienas gerųjų dalykų mano gyvenime, kol kas nelabai ilgame. Įvairios patirtys palieka pėdsakus – kartais gilius, kartais nežymius ar vos pastebimus. Patirčių esu turėjusi nemažai, bet tenka pripažinti, jog šios stovyklos pėdsakai itin ryškūs. Vadinasi, patiko ne šiaip – patiko labai.
Kalbant apie sąlygas, jos visiškai tenkino. Jei tavyje menininkas yra didesnis už pedantą, nė nesusirūpinsi vienu kitu buities sąlygų trūkumu. Tai net nesvarbu, nes kambariuose daug sėdėti neteko. Ir puiku; kas nėra lankęsis Nidoje, pasakysiu: miestelis nedidelis ir palyginti ramus, o apylinkės ir visa gamta – tikras gražumas. Laisvomis valandomis galima nueiti prie marių, saulės laikrodžio, švyturio, jūros – trumpai tariant, laikas bus praleistas maloniai. Dėl maitinimo jaudintis neverta – restorano patiekiamas maistas skanus, o porcijos tokios, kad maža nepasirodys.
Bet, žinoma, tai kiti dalykai. Jei esi žmogus kuriantis, rašantis ir dėl to važiuojantis į šią stovyklą – nenusivilsi. Net liksi be galo patenkintas. Literatūrinė veikla – nesumeluosiu – buvo geriausia. Paskaitos buvo įdomios ir įtraukiančios. Jei ir pasitaikydavo porą kartų nusižiovauti, vis vien džiaugiausi susipažinusi su dabartiniu literatūros pasauliu. Išgirstos žinios ne tik praplėtė bendro išsilavinimo ribas, bet buvo naudingos – kaip rašytojai ir šiaip mąstančiam žmogui. Netrūko ir praktinių užduočių – man asmeniškai tai buvo pats smagumas. Įkvėpta naujų potyrių, galėjau viską išlieti įvairiausiomis formomis.
Lektoriai buvo ne tik įdomios, apsišvietusios asmenybės, galinčios suteikti įvairiausios informacijos, bet ir draugiški, noriai bendraujantys žmonės. Jei kyla klausimų, visada gausi atsakymus. Jei nori pasikonsultuoti kokiomis nors temomis ar sulaukti kritikos savo kūrybos atžvilgiu – gali nesidrovėdamas kreiptis į vadovus. O tada – džiaugtis. Gal keista, gal ne, bet šioje stovykloje liūdėti man neteko. Lektoriai į jaunuosius kūrėjus žiūrėjo geranoriškai, o ir bendraamžiai, susirinkę stovykloje, buvo malonūs, linksmi, bendraujantys žmonės.
„Vasaros akademijos” atmosfera laisva, nesuvaržyta, kūrybinė – net sunku šią stovyklą vadinti akademija, nes buvo šimtąkart geriau nei kokioj mokymo įstaigoj. Šiai patirčiai – be galo vertingai ir drauge šviesiai – skirčiau dešimt balų.


Ingrida Norkutė

Mane pasičiupo

Suviliojo. Įtraukė. Pasiglemžė. Ir visa tai pagal kruopščiai parengtą palną.
Bene gražiausia vieta Lietuvoje. Geras oras. Skanus maistas. Budrumas užliūliuotas jau pirmąją dieną! O ką darėm mes, trys bendražygės, iš to paties kambario? Tik išėjusios, palikusios kavinę, pamatėme JĄ. Arba JĮ, – kaip jums patinka. KOPĄ. PARNIDĮ. Švietė jis/ji iš tolo it kokia magiška būtybė. Pakerėtos vaizdo, leidomės į tą potencialiai pavojingą kelionę PAS KOPĄ. Apgaulinga. Atrodė, mūsų tikslas ranka beveik pasiekiamas, už kokių penkių šimtų metrų, bet tai buvo tik iliuzija. Bet mes įveikėme – atsidūrėme viršuje. Kopai patinka atkaklumas, taigi galėjom dirstelėti į tąją didybę. Bet tik akies krašteliu, nes laikui svarbios kitokios vertybės negu kopai, turėjome skubėti, kad spėtume į savo kūrybos skaitymo ir susipažinimo vakarą. Jo metu, sėdėdami ant marių ir blaškomi žuvų tango vandens paviršiuje, supratom (na, gerai, kalbu už save), kad šie savotiški žmonės suteiks įdomų atspalvį.
Taigi akademija mus kaip voras į savo tinklą įtraukė jau pirmąją dieną. O nuo antrosios prasidėjo DARBAS. Visgi ne žemę arėm (nors Nidoje nelabai tai būtų įmanoma), o kūrybines užduotis atlikinėjom, paskaitų klausėm. Apie jų naudą, įgytas žinias gal neverta daug kalbėti, nes kiekvienas į savo bagažą įsimetė skirtingų dalykų. Mano nuomone, labai naudinga savo kailiu išbandyti įvairias literatūros sritis, kad pajustum, kuri ne tau.
Žinoma, programą sudarė toli gražu ne vien tai. Pavyzdžiui, kiekvieną vakarą žiūrėjom sudėtingus filmus, ėjom į įžymias vietas. Ir – dar viena sudedamoji dalis, kaip ir galima suprasti iš šios rašliavos pradžios, buvo tai, ką patys pasidarėm, ką patys nuveikėm, ką patys išmokom. Per kelias dienas susiradom draugų, su kuriais stengsimės palaikyti ryšius (tvirtai tikiu, kad šįkart kalbu ne tik už save), su jais patyrėme nuotykių ar nuotykėlių, atradom ne tik bendrų interesų, bet ir pažįstamų (juk čia visi ne iš vieno miesto, o iš visos šalies). Su jais ar be jų, Vasaros akademijoje tiesiog buvo gera, gal net per daug.
O ką išsivežiau iš ten aš pati? Smėlis dar guli kišenėse, atvirukas, išsiųstas paštu sau, keliauja, o nuotraukos jau įkurdintos kompiuteryje. Visa tai yra namuose, bet aš pati vis dar sėdžiu ant mėlyno suoliuko prie marių, siurbčioju kavą iš automato, žvelgdama į Parnidžio kopą pasitinku savo rytą. Taigi ne aš kažką iš ten pasiėmiau, o mane pasičiupo.


Užduotis „Parašyti charakteristikas vienas kitam”


Aistė Makarevičiūtė apie Ramintą Grybaitę

Draugiška, kalbi mergaičiukė. Šioje, man visiškai svetimoje, erdvėje ji nėra naujokė ir galbūt todėl jaučiu, kad ja galima pasitikėti.
Sprendžiant iš rašysenos, Raminta yra nuolaidus, šiltas ir ramus žmogus (nesiremiu jokiais psichologais, psichoanalitikais, dar kokiais psich psich).
Jos ausis puošia apvalūs rankų darbo auskarai su juodom gėlėm, todėl manau, Raminta mėgsta rankdarbius, ir tai man patinka.
Štai keletas detalių, kurios man leido apie Ramintą susidaryti gerą įspūdį. Blogų neieškosiu.



Greta Alminaitė apie Viktoriją Černiauskaitę

Jos vardas Viktorija. Turi garbanotus plaukus ir strazdanas. Taigi norisi sakyti, kad ji saulės ir vėjo vaikas. Mėgsta šokti – kaip jaunas žmogus, kaip gyvenimo ištroškusi mergina. Bet tik tiek, kiek pavyksta prisiliesti kojos pirštu ar suknelės kraštu – pasisavinti akimirką. Jos mintys dėstomos mėlynu tušinuku. Mėlyno dangaus fone pečiai pridengti pilkšvai mėlynu šaliu – daug daug svajonių, kurios švaistomos vėjui, saulei ir, žinoma, svajonėms. Kurios išlaisvina, bet ir slegia.



Ingrida Norkutė apie Edviną Norvaišą

Tvirtai laiko tušinuką, susikaupęs laukia minčių. Štai, viena atėjo. Gana greitai. Iškalbingam žmogui ilgai laukti nereikia. O Edvinas būtent toks ir yra. Neabejojantis savo žodžiais. Kitu atveju negalėtų vesti renginių. Mergaitės, būtent nedidelės mergaitės nuo šio septyniolikmečio negali atitraukti akių. Rudi plaukai, tokios pat akys – devynmetės žiūri ir mato mėgstamo filmo herojų. Gal vieną dieną toks ir bus. Beveik kaip Džeimsas Bondas. Visada susikaupęs. Visada pasirengęs.



Rasa Kurtinaitytė apie Robertą Moždžierių

Jo vardas Robertas, draugų neretai vadinamas Robke. Pravardės nesikrato, nes yra linksmo būdo. Tamsiais plaukais. Akys mėlynos – sakoma, tokie žmonės yra svajokliai. Jis ne itin linkęs svajoti, užtat kloja viską, ką galvoja. Yra atviras ir tuo pelno draugų palankumą. Robertas turi daug draugų, savo mokykloje yra visų pažįstamas. Net mokytojų, – šie jį mėgsta. Jis daug prisidirba, daug jam ir atleidžiama. Jo pažįstami teigia, kad su juo nenuobodu. Tą liudija ir piratas ant džemperio – Robertas yra nuotykių mėgėjas. Vaikystėje ėjo iš proto dėl Indijanos Džounso – nuo tų laikų išlikęs vardas nelabai tinka jo nusenusiam šuniui. Robertas myli gyvūnus, mat šie neleidžia pasijusti vienišu, kai tėvų nebūna šalia. O nebūna dažnai.
Iš to ir gimė jo aistra teatrui. Robertas, vaikystėje prisigalvojęs įvairiausių dalykų apie ne itin pažįstamus žmones, dar ir dabar mėgsta įsijausti į įvairius vaidmenis. Nepaisant to, visada išlieka savimi.



Raminta Grybaitė apie Aistę Makarevičiūtę

Ji gimė XX amžiuje, tuo metu, kai velniop nueina aukštas Radausko menas ir nebegalima liūdėt. Dabar ji nešioja sportbačius baltais raišteliais ir skolina tušinukus. Per pusryčius geria arbatą su dviem šaukšteliais cukraus. Ant kairės rankos turi mėlynę, bet tai nieko nereiškia, nes romaną ji kada nors parašys dešiniąja.



Simonas Bernotas apie Ievą Sipavičiūtę

Jos plaukai kaštoniniai, Ji neįsivaizduoja, ką galėtų apie mane parašyt. Ji vilki juodą megztinį su baltais taškiukais – tarsi sninga nakty. Ir nežino, ji nežino apie mane nė velnio. Jos akys žalios kaip pievų lankos, o gal pievų pievos. Kiek žinau, ji rašo prozą labai puikiai, tiesiog bravo. Bet nesuvokiu, kaip ji negali nieko įsivaizduot, ką apie mane parašyt. Nežinau, kokio charakterio, kokio būdo. Tik žinau, jog ne vilnietė, bet ir ne iš kaimo. Ir liūdna, tiesiog graudu, kad nežino, ką parašyt.



Jonas Sutkus apie Miglę Kalvinskaitę

Ji – žavi mergina, vardu Miglė. Garbanoti plaukai, žinoma, ne be chemijos pagalbos. Jos plaukų spalva neatitinka nusistovėjusios nuomonės, jog blondinės kvailos. Mokykloje ji yra lyderė, tačiau klaikiai nesutaria su savo matematikos mokytoja. Matyt, principai neleidžia.
Beje, negalima nutylėti puikaus drabužių skonio, koks paprastai pritinka šviesių plaukų merginoms! Miglė – kūrybingas žmogus, žinoma, turi puikų humoro jausmą, ir išgalvotas biografijas nuleidžia juokais.
Išties man klaikiai patinka jos sunkiai nusakoma akių spalva.



Viktorija Černiauskaitė apie Gretą Alminaitę

Išskirtinė. Iš pirmo žvilgsnio – mergina ne kaip visos. Per prisistatymą pasirodė keista. “Nedepresuoju”, sakė ji. Nors atrodo kitaip. Jos apranga, kūryba, pasaulėžiūra sako visai ką kitą. Bet, kaip jau spėjau pastebėti, už šios juodai besirengiančios, keistų minčių turinčios merginos – labai miela ir žavi panelė, kuri vaikystę praleido su tigru, didesniu už ją pačią. Išskirtinumas – puiku, džiaugiuosi, kad galiu pažinti kitokius paauglius nei dauguma aplinkui. O Gretos šypsena patikina, kad ji mielas ir šiltas žmogus, tūnantis už juodų apdarų. Ji be galo graži.



Edvinas Norvaiša apie Ingridą Norkutę

Ji vilki nertą megztinį. Ingrida lanko darbščiųjų rankų būrelį, todėl savo garderobą atnaujinti gali dažniau ir daug originaliau nei kitos merginos. Šypsena Ingridos veide byloja, jog esama šmaikščios ir kiek vėjavaikiškos asmenybės. Tačiau tai nereiškia, kad visas jos gyvenimas vien linksmybės. Jos dalyvavimas Vasaros akademijoje – tai išprusimo ir intelekto ženklas. Deja, žiniomis matematikoje Ingrida pasižymėti negali. Akivaizdu, jog jai į galvą šautų mintis suburti bendraminčių grupę “Prieš matematiką”.



Robertas Moždžierius apie Rasą Kurtinaitytę

Manau, ši panelė galėtų tapti J. Statkevičiaus patarėja. Jūs pažiūrėkit, ryškūs rūbai beveik tiktų Karūnos šokolado modeliui. Be to, panelės charakteris nėra labai švelnus, bet manau, jos ryškumas tai atperka. Dabar galime leistis prie kojų. Na, čia jau ji baleto šokėja. Jos juodi bateliai tik ir prašosi J. Smorigino pamokų. Aha, kadangi dominuoja raudonos serijos spalvos, ji pasitikinti. Nors ne, palaukite, čia juk fioletava. Tai viskas aišku, kad ją paveikė Drąsius - violetinė komedija.
Ach, manau, Rasos kūryba arši. Ji derinasi prie tušinuko, pažiūrėkite, mėlynas žiedas su mėlynu tušinuku.
Na, o mes toliau tęsim Rasos pradėtus darbus.



Miglė Kalvinskaitė apie Joną Sutkų

Vaikinas iš Druskininkų. Tamsesnių plaukų negu pajūrio smėlis, tad ir proto turintis daugiau negu galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Slepiantis savo vyriškumą po skara, kuria storai apvyniojęs kaklą, todėl negali pastebėti, kur baigiasi kaklas ir kur prasideda kūnas. Jis mėgsta būti tikslus ir viską daryti punktualiai, taip pat kaip ir turėti išsiskiriančią detalę, šį kartą – laikrodį.
Jo nosis nėra riesta į viršų, tad nedrįstų teigti, jog laiko save pranašesniu už visus. Bet savo vertę žinodamas, jis niekam neleis jos sumenkinti. Ir tai galima suprasti iš negležnos laikysenos, kuri nedvejoja savo tvirtumu.
Jo tėvai – dailės mokytojai, todėl jis nusimano dailėje vien iš nugirstų pokalbių, kai tėvai diskutuoja po darbo, nors išties retai būna namuose. Jonas visada (beveik) dėvi striukę, kad bet kada galėtų dingti, išeiti, pabūti kitur nei visi ar kitur negu pats visada esą.
Tai štai koks tas Joniukas



Ieva Sipavičiūtė apie Simoną Bernotą

Simonas nuo vaikystės užkietėjęs grybautojas. Kaip ir jo tėvai, seneliai ir proseneliai. Nes gimė Dzūkijos miškuose. Dėl šio užsiėmimo jis tiesiog pamišęs. Tai pagrindinė priežastis, dėl ko jis visą rudenį praleidinėja ir pamokas. Į kitą klasę jį perkelia tik todėl, kad jo tėvai biologijos mokytojai, tad jie viską gražiai užglaisto…
Vienintelis geras pliusas iš to grybavimo yra tas, kad pardavinėdamas grybus Simonas nemažai uždirba. Per savo gyvenimėlį jis nusipirko ne tik gerą laikrodį ir telefoną, bet solidžią mašiną. Aišku, kad pinigai jam ne tik prabangą atnešė, bet ir “gerus” draugus. Bet tai jo pasirinkimas.

Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Dūmas Bestija Balzamas Nikodemas: "daiktai yra reikalingi"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama