Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Dalia Jazukevičiūtė apie knygas

 



       Per pastaruosius dvidešimt metų gyvenimas kiek pasikeitė. Ar pasikeitė Jūsų požiūris į knygas?
       Knygos visada supo mane. Anksčiau negu išmokau skaityti, juk abu tėvai – mokytojai. Žinoma, jau nuo kokios penktos klasės, o ir anksčiau, pati jas rinkdavausi bibliotekose – mokyklos ir miestelio. Visada pykdavau, kad leidžia namo neštis tik penkias. Norėjosi daugiau. Jose glūdėjo kiti pasauliai, kitokie žmonės, negu mane supo, kitokie, ryškesni, stipresni jausmai ir visokios naujos, paslaptingos mintys. Tos mintys ir tie jausmai, kuriuos atpažindavau ir savyje, ypač džiugindavo, knygos buvo ir yra mano draugai, pagrindinis maistas mano mintims. Žinoma, kartais įlendu ir į tokį skaitalą, kuris išties neverčia intensyviau mąstyti, o vien leidžia pabėgti į kitokį gyvenimą, idant pailsėti nuo savęs, užmiršti šitą save, rūpesčius. Tai nėra tas tikrasis skaitymas, o greičiau primena kokius narkotikus, leidžiančius pasprukti kokiam pusdieniui į kitą realybę. Tikrasis skaitymas, kaip iškilmingai tai beskambėtų, ugdo ir šlifuoja protą ir sielą. Tokių knygų nėra labai daug, bet jas galima skaityti visada, iš naujo, jos neišsisemia. Mano požiūris į knygas nepasikeitė – televizorius, video filmų žiūrėjimas, kompiuteris mano gyvenime nestumtelėjo nė kiek į šoną knygų. Jos man užima tokią pat svarbią vietą, sakyčiau antrą vietą po bendravimo su artimais žmonėmis. Aš esu knygų žiurkė ir tokia liksiu. Skaitysiu tol, kol užteks tam akių. Susižavėjimas kompiuteriu buvo, bet persirgau tuo susižavėjimu per pusmetį, kaip kokia liga ir viskas. Jis reikalingas tik rašymui ir susirašinėjimui su žmonėmis, na, dar kokių žinių perskaitymui. Televizorius manęs nežavėjo niekada, o gerų video filmų ne taip dažnai atrandu, kad tas žiūrėjimas atimtų daug laiko.

       Ar daug skaitote? Ar galite įsigyti norimų knygų?

       Žinoma, pirkčiau daug daugiau knygų, jeigu būčiau turtinga. Dabar tenka labai pagalvoti, kurią tikrai verta pirkti, o be kurios galima apseiti. Visada tenka atsakyti sau į tokius klausymus – ar tikrai ji turi būti mano namuose, ar tikrai reikalinga ir kaip ilgai bus reikalinga. Kitas knygas, vien susipažinimui, gali pasiskolinti, pasiimti bibliotekoje. Kartais pakanka tiesiog paskaitinėti knygyne. Patinka „Vagos“ knygynas su kavine, kur sėdėdamas už staliuko gali pasiimti knygą nuo lentynos ir gana išsamiai su ją susipažinti. Ir vis dėlto, jeigu ne amžinas pinigų stygius, jeigu galėčiau sau leisti viską, aš labai greitai savo namus paversčiau biblioteka. Paauglystėje svajojau gyventi bibliotekoje. Tėvas, miestelio vidurinės mokyklos direktorius, vasaromis man leisdavo pasistatyti mokyklos bibliotekoje sudedamą lovelę tarp lentynų ir taip pagyventi – tai buvo tikros laimės ir laisvės skaitymai.

        Galbūt Jūsų namuose knygos jau nebetelpa? Ką veikiate su nereikalingomis knygomis?

        Tik du kartus esu gerai „papurčiusi“ savo knygų lentynas. Kartą, užklupta skurdo, pardaviau nemaža įvairių rinktinių raštų tomų. O tais laikais geros knygos buvo deficitas ir parduoti buvo lengva. Juk geras knygas tekdavo užsisakyti, laukti kol atsiųs, visokios prenumeratos, rinkinių raštų ir pasaulinės literatūros tomelių tekdavo laukti mėnesiais. Kai kurių parduotųjų nebeprisimenu, o kai kurių ir dabar dar gailiu – 12 tomų Stendalio, 4 tomų Ivano Bunino... Tebeprisimenu jas kaip kokį prarastą lobį. Iš naujo juk taip ir nebeįsigijau, turiu tik atskirus šių rašytojų kūrinius. Bet, žinoma, per ilgą laiką prisikaupia ir visai nereikalingų knygų. Kažkaip netyčia. Neseniai, supykusi, kad visai nebėra, kur kišti mylimųjų, padariau kratą – pririnkau du nemažus maišiokus knygų, kurių man visiškai nereikia – visokių detektyvų, tarybinio laikotarpio sunkiasvorių romanų, šiaip visokios pigios lektūros ir tuos maišiokus pastačiau laiptų aikštelėje. Žmonės labai greitai tas knygas išgraibstė. Ir labai gerai. Negalėčiau jokių knygų deginti ar skandinti. Vienas mano pažįstamas kažkada man pasakojo labai niūrią istoriją, kaip jis naktį slapčia tempė į Nerį skandinti bulvinio maišo, prigrūsto Gudaičio-Guzevičiaus rinktinių raštų. Jis irgi tenorėjo atlaisvinti savo knygų lentynose vietos, Guzevičius tikrai jos užėmė nepadoriai daug. „Skandintojas“ nebuvo koks prisiekęs antikomunistas. Bet juk ir visai ne ideologijoje esmė. Ir komunistinių, ir fašistinių pažiūrų rašytojai gali parašyti ir parašo ir blogų, ir gerų knygų.

       Kokias knygas skaitote? Ar domitės bičiulių kūryba?

       Tikrai meluočiau, jeigu sakyčiau, kad dažniausiai skaitau lietuvių autorius. Taip nėra. Bičiulių kūrybą skaitau. Nes juk bičiuliai... O šiaip aš nesu padariusi didesnių atradimų už rusų aukso ir sidabro amžių literatūrą ir prancūzų klasiką. Taigi nieko originalaus, bet už tai neišsemiama. Šių šaltinių studijavimui reikia viso gyvenimo. Ir maisto mintims pakaks. Žinoma, jeigu nori perskaityti ne tik pačius kūrinius, bet dar ir apie tuos kūrinius, apie jų kūrėjus, memuarus, prisiminimus, kritiką ir taip toliau. Vien apie Dostojevskį ir Tolstojų kiek visko įdomaus prirašyta. Be to mėgstu skaityti rusiškai. Gal mėgčiau ir angliškai, bet, deja, nemoku. Bet, žinoma, skaitau ir verstinę literatūrą, randu vieną kitą širdžiai mielą autorių ir amerikiečių, ir vokiečių ir kitų tautų literatūrose. Taip pat seku ir šiuolaikinę literatūrą, turiu naujų mylimų autorių, kurie yra mano kartos arba jaunesni.

       Ar Jus tenkina išleidžiamų knygų asortimentas? Ar pasigendate kokių nors knygų? O galbūt knygų išleidžiama per daug?

       Knygų išleidžiama tarsi ir per daug. Labai daug visai menkaverčių... Ypač nepakenčiu visų tų kaip „sujungti“ savo sąmone su kosminėmis galiomis ir žaibiškai pralobti... Ir visokių kitokių neva teisingo gyvenimo „mokymų“ ir patarimų. Juk nėra jokio teisingo gyvenimo ir visi tie patarimai gryna apgaulė, o ir visose tas pats per tą patį. Šimtai, tūkstančiai knygų vis kitais žodžiais pila tuos pačius primityvius, neįgyvendinamus patarimus, kaipgi tam žmogui tapti laimingu. O tie žmonės vis tiek nelaimingi ir gana. Rašyk nerašęs. Juk nėra nė vieno absoliučiai laimingo... Laimė kas? Tai tik akimirksniai. Bet jeigu leidžia, reiškia perka, o jeigu perka – kažkam jų reikia. Tai ir tegul perka, gal kam nors tokios knygos suteikia viltį perkeisti gyvenimą į gerą? Gal paguodžia. O detektyvai, meilės romanai, mistika ir fantastika būtinai turi gyvuoti – šie žanrai irgi turi savo klasiką, ir savo šlamštą. Juk kaip buvo nyku sovietmečiu, kai mūsų knygynuose tokių „lengvo žanro“ knygų beveik nebuvo, mat visos, kurios buvo, buvo „kryptingos“. Neduok Dieve, tokių laikų kada nors vėl sulaukti. Gerai, kad egzistuoja įvairovė. Aš – už ją. Ir nemėgstu tų išdidžiųjų, kurie tas knygas, kurios neblogai perkamos – pravardžiuoja popsu ar kiču. Tarkim, populiarus buvo ir Levas Tolstojus, ir Markas Tvenas. Tiražai milžiniški. Populiaru nebūtinai reiškia popsą.
       O ar ko pasigendu? Kartais būna, kad mirtinai įsigeidžiu kokios knygos, apie kurią perskaičiau kitoje knygoje, ar knygose. Tada juk irgi ne problema. Jeigu nėra lietuviško vertimo, internetu nesudėtinga užsisakyti ir kitomis kalbomis knygų. Taigi viską dabar gausi, tik žinok, ko nori ir turėk pinigų. Skaitymo badas praeityje, aš manau.


                                                                                            Klausinėjo Benas Januševičius

Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Rašytoja Birutė Jonuškaitė: "civilizacija atima kai kuriuos malonumus"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama