Iš tikrųjų nėra nė vienos tikros istorijos. Jos visut visos yra sumeluotos permeluotos. Nes istorija tai yra perpasakojimas. O kiekvieno liežuvis yra individualus. Tą liudija ir Naujojo testamento keturių evangelistų raštai. Ką pasikartojančio randame visų jų žodžiuose, tą esame linkę laikyti tiesa. O kas nuginčys, kad tiesa (istorija) nėra sapnas?
Taip, kaip aš suprantu (vertinu) tavo minėtą didžiąją istoriją, tai yra iš esmės iškrypimų dokumentacija, tai yra iškrypėlių žygdarbiai ir tariamų didvyrių „šlovingos“ biografijos. Manykime, kad istorija tai faktai, datos, tam tikrų pokyčių pradžia ir tam tikrų procesų sugestijuota pabaiga. Nors kaži kodėl istorija yra laikomi įvykiai, paženklinti kautynėmis, intrigomis, uzurpacija ar atvira okupacija. Minia per amžių amžius tebuvo trąšus dirvožemis, kuriame palankiai veisėsi (ir veisiasi) visokio veido didžiaūsiai, bebarzdžiai ar aštriadančiai.
Todėl tavo didžioji istorija yra (tėra) pasaka, iliustruojama kaskart vis kitų dailininkų. Paprasčiausiai per daug fantazijos ir nežinomybės. Per daug noro manipuliuoti praeitimi ir nebūtais (iš-si-galvotais) dalykais.
Ričardas. Visgi žmogaus gyvenimo laikas pernelyg trumpas istorijos vadovėliams.
Edmundas. Istorijos reglamentas ir stereotipiniai moduliai neišvengiamai paliečia kiekvieną individą, jį formuoja elementarios esamo meto ekonominės ir socialinės duotybės. O kiekvieną duotybę siūlo ir (kartais prievarta) įgyvendina galingesnieji, turtingesnieji arba suktesnieji. Taip buvo ir yra ne tik apskritai suvokiamoje sampratoje „istorija“, bet ir geografijos, kalbos, kultūros, meno, dar smulkiau – mados, valgių, elgsenos ir t.t. istorijoje. Todėl iš esmės eilinio žmogaus kasdienė istorija tėra viso labo tęstinė isterija.
O man ir yra gražiausios mažos, asmeninės istorijos. Pavyzdžiui, obuolių vagystės, smėlio dėžės žaidimų, marškinių išterliojimo, inkilo iškėlimo, grybavimo, kiaurų kojinių. Nes tai tikri dalykai. Ne primesti didesnės rankos, neliepti svetimo liežuvio. Istorijos, kvepiančios krauju, perversijomis ir totalia prievarta yra, anot tavęs, didžiosios istorijos mėsa. Iš jos iškepti ir visi istorijos vadovėlių kotletai ir befstrogenai.

Ričardo Šileikos "BLICAS"