Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Literatų gatvė

 



Literatų gatvė


V) Vilniaus senamiesty yra nuostabi vieta – Literatų gatvė, kurioje kadaise gyveno Adomas Mickevičius, o šiais laikais prieglobstį rado Liudvikas Jakimavičius. Literatų gatvė, ko gero, vienintelė mane džiuginanti naujovė XXI a. Vilniaus senamiestyje.
Nedidukė Literatų gatvė ėmė gražėti 2008-aisiais, kai ant vienos jos sienos radosi žavūs meno kūriniai, kuriuos sukūrė įvairiausi dailininkai ir paskyrė visokiems rašytojams. Dabar šioje gatvėje stabteli dažnas praeivis, o kūrinėlių vis daugėja ir jie užima vis daugiau sienų.



L) Laikas Literatų gatvėje yra visiškai kitoks, nei, tarkim Pilies gatvės laikas. Literatų gatvės laikas santūriai pakviečia stabtelti ir čia pat dosniai apiberia maloniais įspūdžiais. Skirtingai nei šurmuliuojantis ir besistumdantis Pilies gatvės laikas arba tiesmukas Šv. Jonų gatvės laikas. Laikas Literatų gatvėje gali būti praeitas, pereitas, bet jokiu būdu ne parastas, ne tuščiai praleistas.



P) Yra gražių ir negražių žodžių iš „p“ raidės. Štai žodis „projektas“ man negražus. „Literatų gatvės projektas“, – skamba nežmoniškai. Kaip ir „dedikacijos“, kurios ne kaži ką pasako apie pačius kūrinius. Todėl nieko nelaukęs pamirštu ir „projektą“, ir „dedikacijas“. Daug gražesni žodžiai yra „plytelės“, „plokštelės“ arba „laiškai“, kurių jau yra 173. Dailininkų laiškai rašytojams. Tiesa, jokie žodžiai negali sumauti gero sumanymo.

 

J) 2010-ųjų gegužės 23 d., prieš 14 val. atpėdinau į Literatų gatvę pasiklausyti poezijos, o pamačiau Redą Diržį, menininką iš Alytaus, gręžiantį... Justiną Marcinkevičių, t. y. didelį Just. Marcinkevičiaus portretą. Portretas toks didelis, R. Diržys jį gręžė gręžė, gręžė gręžė, gręžė gręžė, – pamaniau, kad niekada nebaigs gręžti. Ir buvau teisus. R. Diržys nebaigė. „Dabar belieka surasti priežastį savo begalinio noro gręžti pateisinimui visuomenėje“, – skelbiama R. Diržio gręžimo manifeste. Ką čia pateisinsi, sugręžiojo sieną, ir tiek. Topteli perfrazuoti literatūrinės svetainės „tekstai.lt“ šūkį: „poetai gręžiami. jie niekada nebus išgręžti!“



M) Kuriant plyteles, plokštes, rašant laiškus ir siunčiant siuntinius įvairiausios medžiagos: medis, molis, stiklas, cementas, metalas, akmuo, net gintaras ir mezginiai. Čia tik tai, ką įžiūrėjau. O apie technikas tai nė neišmanau ką pasakyti.


S) Yra spalvotų kūrinių. Pvz., raudona ant balto (Nr. 2, N. Abrutytei – M. Vosyliūtė), mėlyna (Nr. 25, G. Grajauskui – M. Skudžinskas), arba spalvotos (Nr. 117, R. Černiauskui – E. Brinkytė; Nr. 148, V. Rubavičiui – A. Pakalka; Nr. 165, J. Vaičiūnaitei – A. Čapskytė). Tačiau daugiausia darbų – pilki, t. y. juodi pavidalai ant pilko pagrindo. Tarkim, kad tokiuose – spalvingesnis turinys nei forma.


Į) Kūriniai, įstrigę Literatų gatvės sienose, įvairūs ir įdomūs. Žavus meno rinkinys, iš kurio pats labiausiai įsiminiau darbelius Keturiems vėjams, A. Strazdui, S. Parulskiui, Remiui su Šamanu, V. Mačerniui, O. Milašiui, bet vis atrodo, kad liko pamiršti L. Jakimavičius ar A. A. Jonynas, nors taip nėra.

O) O vis dėlto kas yra rašytojas? – klausiu savęs, žvilgsniui kaskart užkliuvus už kurios negirdėtos pavardės (tokių nėra daug). Ir galiausiai ateina paprastas atsakymas: rašytojas – ką nors parašęs žmogus. Apskritai nepamiršti tiek lietuvių raštijos pradininkai, puoselėtojai, tiek šiuolaikiniai rašytojai. O kai kurių, net ir pagerbtų Literatų gatvės sienose, matyt, niekas taip ir nesužinos.

A) Smagus atsitiktinumas. Kai 2010-ųjų rugsėjo 24-osios pavakarę iš Literatų gatvės nėriau į Pilies, pirmas mano pastebėtas žmogus buvo Aidas Marčėnas. Jis nežino, kad aš jį mačiau; aš nesu tikras, ar ten iš tiesų buvo Aidas M., tačiau kiekvienas gali turėti savo nuomonę.
Pradžioje minimas Aido Marčėno žodis, t. y. sonetas, kuris baigiasi viltingais žodžiais: „bet mane mažutėlį įpieš gal / gatvėje literatų, gdzie mieszkal / Mickiewicz I Jakimowicz.“

K) Visų kūrinių, kuriuos nevalingai vadinu tiesiog plytelėmis, atsiradimas Literatų gatvėje – kuratorės Eglės Vertelkaitės žinioje. Kur nors fone kartas nuo karto šmėsteli besišypsantis Juliaus Žėko veidas. Tačiau jo vaidmuo šioje gatvėje, kaip ir daugelyje kitų, lieka mįslė, kurios tikriausiai niekada neįminsiu.
Tegyvuoja šių stebuklingų darbų kūrėjai ir kuratorė!

Beje, į Literatų gatvės svetainę galima užsukti šiuo adresu:
http://literatugatve.lt/

Benediktas Januševičius

Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Rašytoja Birutė Jonuškaitė: "civilizacija atima kai kuriuos malonumus"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama