Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?

 

Pasitaiko, kad konkretūs skaičiai ir tikslios datos labiau klaidina nei duoda aiškumo: Kristijono Donelaičio metai bus 2014-ieji, tačiau iškilmingų minėjimų, tiksliau – donelaitiškų projektų – ratas girgždėdamas sukasi turbūt nuo pernai. Užmetus akį į Lituanistikos tradicijų ir paveldo komisijos sudarytą „K. Donelaičio 300 gimimo metinių minėjimo programos planą“, donelaitojauti rengiasi dailininkai, skulptoriai, galerijos, bibliotekos, universitetai, institutai ir t.t. Rašytojai, numatyta, irgi po truputį pradės donelaitojauti – elementariai, mažvydiškai, slebizavoti vieni kitiems „Metų“ ištraukas.
Ir tai gerai. Laimei, kad „Rašytojų klubas“ nepramiegojo ir spėjo įšokti į projektų vežėčias. Nes Lietuvos rašytojų sąjunga, kitaip nei, pavyzdžiui, dailininkų sąjunga, regis, pramiegojo. Arba, būkim šiuolaikiški ir susikurkim sąmokslo teoriją – neva rašytojus kažkas specialiai eliminavo iš konkursinės programos, neprileido prie finansinio gausybės rago, nuslėpė, kad reikia teikti projektus. O laikai nūnai tokie – neturi projekto, nebus nei išteklių. O be išteklių šiais laikais dirba tik fanatikai, grafomanai ir pamišėliai.

O gal – nėra ko raukyti nosies: Donelaičio, kaip ir bet kurios kitos iškilios literatūrinės figūros, fanatiku būti garbinga ir gražu. O kas geriau tinka į radikaliųjų donelaitistų gretas, jei ne rašytojai? Pačiai Lietuvos rašytojų sąjungai, antrosios (?) krizės bangos akivaizdoje, pritiktų tęsti partizaninę kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsieniuose: toliau misti pažadais ir garbinga garbe, savarankiškai atkūrinėti provokatorių nuniokotas paminklines lentas Seinų krašte, be viešųjų ryšių ir be fanfarų literatūriškai užpildyti Tolminkiemio (Čistyje Prudy) memorialinių patalpų tuštumas ir taip toliau, ir panašiai.

Tai, kad Tolminkiemyje tebėra donelaitiška erdvė, o ne privati Stačiatikių cerkvės nuosavybė, dėkingi esame kaliningradiečiui poetui ir visuomenės veikėjui Borisui Bartfeldui. Šių metų Spalio 18-ąją Tolminkiemyje buvo sodinamos obelys. Ta proga lietuvių diplomatijos korpuso bei kultūros ministerijos atstovai B. Bartfeldui įteikė diplomatijos žvaigždę. Visame tame gražume dalyvavo ir Lietuvos rašytojų sąjungos delegacija, nors projekto obelų sodinimui pasirašę nebuvo.

Porai ar trims išvykoms į Tolminkiemį rašytojai kaip nors sukrapštytų ir be specialiųjų projektų. Bet kaliningradiečių pusė iš Lietuvos rašytojų laukia daugiau – ir aktyvesnių kultūrinių mainų, ir tarpininkavimo bei paramos rengiant didįjį K. Donelaičio jubiliejaus minėjimą. Supratimo ir palaikymo valdžios koridoriuose bei kabinetuose – pakankamai. Buvo ir bus. Trūks tik vienos smulkmenos – finansinės paramos. Rašau be „gal“, be „turbūt“, tačiau labai noriu, kad iki 2014-ųjų paaiškėtų, jog klydau.

B. Bartfeldas ir kiti „prolietuviški“ Kaliningrado kultūrininkai tikisi iš lietuvių rašytojų labai daug. Nesmagu, kai suvoki, kad Lietuvoje rašytojams sudėtingiau verčiant kalnus – jau vien dėl to, kad nuo donelaitiškų erdvių mes užstoja ne kalnai, o akylai saugomos valstybinės sienos.

Tiesa, daugelis kaliningradiečių kolegų pasiūlymų yra neišpildomi. Pavyzdžiui, našlių namų atstatymas – ir daugelis kitų brangių projektų. Įsteigus naujas erdves, vargu, ar turėtume kuo jas užpildyti, nes jau ir esamose žiojėja tuštumos – dėl objektyvių priežasčių: potencialūs lankytojai – moksleivių ir kitų kultūrinių turistų iš Lietuvos niekas taip paprastai per sienas nepraleis.

Geri norai atsiremia į politiką, pinigus ir fantastiką. Žvelgiant realybei į akis, galima sumuoti, kad politika kultūrai palankesnė nei anksčiau. Bet pinigų daugiau neturi, o laiko teisingoms pervartoms, būtinų potvarkių, sutarčių pasirašymui, akivaizdu, kad pristigs. Belieka kliautis fantastiniu posūkiu 2014-ųjų rutinoje, kad, lydekai paliepus, o mums panorėjus, visiems, kas važiuoja pas Donelaitį į Tolminkiemį, Gumbinę, Lazdynėlius – nereikėtų vizų. Nes kitaip, pas Donelaitį apsilankys ne trys milijonai (kiek priklauso), o tik 300.

Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Skaitytoja Asta Valskienė: "paprastai arbata ataušta"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama