Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN  FR  RU


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Interviu su rašytoju Liutauru Degėsiu

 

    Kaip jaučiatės atstovaudamas Lietuvos rašytojų sąjungą užsienio organizacijose? Ar tai prasminga veikla?

    Atstovavimas yra tokia plati sąvoka, kad ji jau beveik nieko nereiškia. Jei esi Rašytojų sąjungos Valdybos siunčiamas į kokį Europos rašytojų kongresą, kaip šiuo atveju – į kongresą, kurio tema buvo autorinės teisės ir konkrečiai, autorinės teisės skaitmeninėse laikmenose, tai išsiaiškini kontekstą, susirenki informaciją, pasiruoši kokį pranešimą angliškai ir bandai skleisti informaciją apie Lietuvos Rašytojų sąjungos veiklą, apie autorinių teisių situaciją Lietuvos kūrėjų pasaulyje, skundi neteisėtą vyriausybės mokesčių politiką kūrėjų atžvilgiu, bandai ieškoti patarimų ir užtarimo autorių teisių klausimu. Konferencijų tikslas yra ir asmeninių kontaktų mezgimas ir santykių rezgimas. Kai nuvažiuoji į kokį kongresą antrą kartą, jau surandi pažįstamų veidų, jau ir tave pažįsta, jau žinai kontekstą, jau gali organizuotis į kažkokias frakcijas, sąjungas ar blokus – balsuojant, sprendžiant Lietuvos rašytojų sąjungai svarbius klausimus.
    Didžiausia autorinių teisių problema yra ta, kad patys autoriai nesuvokia, kokias teises jie turi ir kad jie turi teisę dėl tos teisės kovoti. Tiesą sakant, autorinės teisės yra principas, kurį kiekvienas rašytojas turėtų ginti. Tarptautinių teisių yra pripažįstama, kad nusipirkdamas knygą ar žurnalą su rašytojo kūriniu, skaitytojas nusiperka tik popierių ir dažus, bet ne teisę platinti ar kitaip naudoti tą kūrinį. Kūrinys yra autoriaus nuosavybė, ir šią nuosavybę, kaip ir bet kurią nuosavybės teisę gina įstatymas.
    Autorinėse teisėse ko gero pats įdomiausias straipsnis yra draudimas autoriui atiduoti, parduoti ar perduoti savo teises. Šiuo įstatymu siekiama, kad autoriai, atsidūrę net ir beviltiškoje situacijoje, negalėtų atsisakyti savo teisės turėti autorines teises. Realybėje dažnai galima išgirsti autorių, sakantį, kad jam nereikia vargano atlyginimo už, tarkime, knygų skolinimą bibliotekose. Net jei tas atlyginimas yra iš tiesų menkas, atsisakydamas jo, autorius iš tiesų atsisako ne savo atlyginimo, o teisės į atlyginimą. Ši teisė yra numatyta Europos Sąjungos įstatymuose ir privaloma visoms Europos sąjungos narėms.

    Šių metų balandį lankėtės Briuselyje, kur dalyvavote Europos rašytojų kongreso suvažiavime, bei konferencijoje „Autorių teisės skaitmeniniuose pasauliuose“ (angl. ‚Authors‘ Rights in the Digital Worlds‘). Ką naujo sužinojote? Būtų ypač įdomu jei papasakotumėte apie konferencijoje girdėtus dalykus.

    Autorinės teisės (angliškai - copyright) yra išimtinės autoriaus teisės platinti ir kopijuoti jo kūrinį. Parduodamas kūrinį, autorius sudaro sutartį ir susitaria už kiek, kam ir kokiam laikotarpiui jis suteikia teisę platinti kūrinį. Tačiau šis susitarimas neleidžia įsigijusiam, pavyzdžiui, knygos egzempliorių, tą egzempliorių dauginti, kopijuoti ir platinti. Kaip minėta, teisė platinti ir kopijuoti kūrinį ir toliau lieka kūrinio autoriui.
Iš čia seka dvi galimybės:
• Autorius turi teisę reikalauti atlyginimo iš tų, kurie jo kūrinius skolina kitiems vartotojams(pavyzdžiui, bibliotekos) – ir Europos teisė numato atlyginimą (remuneration) už kiekvieną skaitytojui paskolintą egzempliorių.
• Autorius turi teisę į atlyginimą už knygos egzempliorių kopijavimą.

      Šią teisę į kopijavimo mokestį (blank tape levy) autorius galėtų realizuoti, jei Lietuvoje būtų pradėtas rinkti mokestis nuo visų parduodamų potencialių dauginimo priemonių – skaitmeninių laikmenų ir kietųjų kompiuterio diskų. Visa eilė Europos šalių yra įgyvendinusios šio mokesčio surinkimą, ir tie keliasdešimt eurocentų mokesčio tikrai nepabrangino kompiuterinės produkcijos. Šio mokesčio įvedimas Lietuvoje sulaukė neregėto kompiuterinių firmų pasipriešinimo, ir kol kas nėra įgyvendinamas, nors tai ir numato Europos sąjungos įstatymai. O kad kompiuteris, o ne kopijavimo aparatas tapo pagrindine kopijavimo priemone – nekelia abejonių. Studentai jau seniai nebekopijuoja ir nebegamina popierinių knygos kopijų. Paprastai knygos egzempliorius nuskanuojamas ir išsiuntinėjamas šimtais adresų internete.
    Europos valstybės, kurios yra įgyvendinta ši teisė, surinktus už knygų skolinimą ir kopijavimą pinigus – kaip kompensuojantį atlyginimą paskirsto knygų autoriams įvairių stipendijų, grantų, kūrybinių komandiruočių ir honorarų pavidalu. Įgyvendinus bent jau šias autorių teises skaitmeniniame pasaulyje, panašių kompensuojančių atlyginimų galėtų tikėtis ir Lietuvos rašytojai.

    Kas šiemet naujo rašytojų pamėgtoje Gotlando saloje?

   Esu Baltijos Rašytojų ir vertėjų centro Tarybos narys. Kiekvienais metais metinėse Centro ataskaitose minima, kad Lietuva labai aktyviai naudojasi Baltijos centro kūrybinių komandiruočių fondais. Kasmet Gotlando saloje dirba apie 10 Lietuvos rašytojų ir vertėjų. Kadangi kūrybinė komandiruotė trunka beveik mėnesį – tai galima sakyti, kad Lietuvos rašytojai Gotlande gyvena ištisus metus – kada benuvyktum į Baltijos vertėjų ir rašytojų centrą – būtinai sutiksi lietuvį. Gali būti, kad Gotlande greitai bus sukuriama nemaža dalis Lietuvos literatūros.

     Ko palinkėtumėt Lietuvos rašytojams, plaukiantiems į tarptautinius vandenis?

    Lietuvos rašytojai tikrai nėra prastesni už savo kolegas kitose šalyse. Aš manau, kad didžiausias smūgis jų savigarbai yra jų kūrybos nepripažinimas pirmiausia ne tarptautiniu, o nacionaliniu lygiu. Praktinis klausimas - kiek ilgai galima dirbti, negaunant atlyginimo už darbą - Lietuvoje tampa retoriniu. Tik bloguose istorijos vadovėliuose rašoma, kad vergvaldys iš vergo atimdavo viską. Toje nelaimingoje vergovėje, kai savininkas pasisavindavo tai, ką pagamindavo vergas, vergvaldys tuo pačiu įsipareigodavo iš to pasisavinto darbo išlaikyti vergą, rengti jį, maitinti ir suteikti jam būstą.
Kultūros finansavimo problema ypatingai ryškiai matoma visiškai neapmokamame rašytojo darbe. Lietuvoje, kur romanų tiražai geriausiu atveju siekia 3000 egzempliorių, o poezijos knygų tiražai priartėjo prie 500 egzempliorių ribos, neįmanoma tikėtis tiesioginio užmokesčio už darbą. Jeigu rašote romaną dvejus metus ir gaunate honorarą 2000 litų, tai jūsų atlyginimas yra 81 litas per mėnesį. Suprantama, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, autorių kūryba turėtų būti atlyginama per įvairias kompensavimo sistemas.
     Jei jau pati valstybė neturi pinigų nupirkti rašytojo darbą ir jam sumokėti, gal valstybė galėtų paremti rašytoją, investuodama į jo kūrybos sklaidą užsienyje. Įsivaizduokime, valstybė sumokėtų rašytojo kūrybos vertimo išlaidas, o tuomet – išspausdinus rašytojo romaną, tarkime rusų ar vokiečių kalba – tų šalių skaitytojai, pirkdami šį kūrinį, sumokėtų autoriui visai neblogą honorarą. Kita galimybė – realizuoti jau mano minėtas autorių teises skaitmeniniame pasaulyje.
     Viena iš rimčiausių problemų autorinių teisių pasaulyje yra ta, kad rašytojai dažnai net nežino, kokias teises jie turi arba nemano, kad dėl tų teisių verta kovoti. Rašytojų sąjunga, atlikdama rašytojų profesinės sąjungos funkcijas, kovoja dėl rašytojų autorinių teisių ir skatina rašytojus savo teises ginti patiems.

Kalbino LRS tarptautinių programų koordinatorė Marija Mažulytė

Atgal

Į viršų

Užsisakyti




2012-02-06
Mantas Gimžauskas
36-sios gimimo metinės
Jaroslavas Melnikas
53-oji gimimo diena
Lina Navickaitė - Greičiuvienė
41-oji gimimo diena


Choreografas ir verslininkas Edmundas Verpetinskas: "gyvenimas ištisas malonumas"


aversas


ALBERTAS LAURINČIUKAS 1928 01 01–2012 01 08
2012-01-09
Balys Godauskis. Poetinės provincijos, proziški regionai
2012-01-06
ALĖ RŪTA (1915.11.16. – 2011.12.31)
2012-01-03
Balys Godauskis. Ką dar būtų galima išbraukti iš mokyklinių literatūros programų?
2011-12-15
Balys Godauskis. Donelaičiui – 300. Kodėl ne 3 000 000?
2011-12-10
Diemedžio vakarai III. 10 gruzinių ir lietuvių novelių
2011-12-05
Antanas A. Jonynas
2012-01-10
Alė Rūta
2012-01-02
Algimantas Zurba
2011-11-20
Vidmantas Kiaušas - Elmiškis
2011-11-13
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama