Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Apie "Kūrybos akademiją"

 

KAIP TAIPTI RAŠYTOJU?
Raminta Žalkauskaitė
 
- Sakoma, kad žmogus per savo gyvenimą turi pasodinti medį, parašyti knygą ir užauginti vaiką. Rašančių knygas vis daugėja ir daugėja. Gal reikia tik pinigų ir pažinčių, o žinios – visai nebūtinos. Redakcija gauna gausybę kūrybos pluoštelių, kuriuose tiesiog marga nuo rašybos klaidų. Pasirodo, autorius jau ir pirmąją knygą yra išleidęs. Ar rašytojas jau yra tas, kuris dėdžių ar kokių kitų rėmėjų padedamas išleidžia knygelę ir net po knygynus išvežioja? Kaip atpažinti, ar turi gebėjimų kurti? Vasarą Nidoje vyko jaunųjų kūrėjų vasaros akademija, kurioje jaunieji rašytojai buvo mokomi... rašyti.
Apie šį jaunų žmonių klaidžiojimų kelią kalbamės su akademijos vadovais Juliumi Žėku ir Agne Biliūnaite.
 
- Ar įmanoma jauną žmogų išmokyti rašyti?
J.Ž. Išmokyti rašyti neįmanoma. Gali sakyti krūvą gražiausių, protingiausių, talentingiausių patarimų. Bet neišmokysi. Žmogui neįmanoma pasakyti to, ko jis dar nežino. Tavo jėga – unikalumas. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad jei esi unikalus ir moki tai išreikšti, vadinasi, esi nepajudinamas.
A.B. Tačiau gali paskatinti ieškoti. Jei žmogus užsidegs, ieškos ir jei turės „gyslelę“ – atras.
 
- Ką patartumėte skaityti bandantiems kurti? Ar gerai yra skaityti viską?
A.B. Be abejo, skaityti reikia. Vien tam, kad neišradinėtum dviračio. Bet ne viską skaityti yra gerai. Reikia skaityti ne geras knygas, o tik labai geras.
J.Ž. Pradžioje verta paskaityti kokias tris blogas knygas, tada iškart suprasi, kad tai yra blogai. Paskiau perskaityti penkias geras knygas. Sužinosi, kas yra gerai. Ir tada viskas – nebeskaitai nei gerų, nei blogų knygų, o tik labai geras.
 
- O tada užtenka paimti į rankas knygą, perversti ją ir matai – ta gera, ta bloga. Gal yra kokių konkrečių knygų?
J.Ž. Aš vaikams, jaunimui, ir ne tik jiems, siūlau skaityti Šventąjį Raštą. Tai yra ir poezija, ir išmintis. Ko dar reikia?
A.B. J.Kunčino „Tūlą“.
J.Ž. Taip pat daug naudos gali duoti ir Vytauto V.Landsbergio „Obuolių pasakos“ bei „Angelų pasakos“. Bet reikia skaityti ir visokius eksperimentalistus. Svarbu nepamiršti ir akademinės literatūros, taip pat muzikos ir dailės.
A.B. Dar labai pravartu paskaityti Johno Cage‘o „Tylą“, kad ir kaip sunku būtų.
J.Ž. Manau, kad žmonės galvodami apie pripažinimą dažnai pamiršta, kad tas kuris yra populiarus, nebūtinai yra geras.
 
- Kokie turėtų būti kūrybos šaltiniai? Iš kur semtis įkvėpimo, minčių, idėjų?
J.Ž. Kiekvienas turi atrasti savo šaltinius. Man atrodo, kad dabar auganti jaunoji karta jau atranda tuos tikruosius šaltinius. Ir tikrai ne alkoholis ar narkotikai privalo būti šiuolaikinio menininko guru. Šiuolaikinės civilizacijos purvo yra visur, jis gali apgauti, suvilioti lengvomis pergalėmis. Čia pat „užsimeti“ kokių „kaliosų“ ir pamatai savo draugą virstantį šunimi. Vieną akimirką gal tai ir gali pasirodyti įdomu. Bet tai pasauliai, į kuriuos įsiveržiame dirbtiniu būdu. O kam to reikia, kai į tuos „kitus pasaulius“, kurie tikrai egzistuoja, galima rasti tiesioginių įėjimų.
 
- Koks, jūsų nuomone, turėtų būti rašančio žmogaus santykis su kritika?
A.B. Kritikos esmė yra ta, kad į ją reikia įsiklausyti, pagalvoti, ar sutinki su ja. Manau, geriau, kai tokiame amžiuje bara, aiškina, nei paskui, kai jau būdamas brandus supranti, kad rašei visišką nesąmonę.
J.Ž. Galiu pasakyti, kai jeigu yra kritika, vadinasi, yra kritikuoti. O jei nėra kritikos, nėra ir kūrybos.
 
- Kokias pastebite pagrindines jaunųjų rašytojų daromas klaidas?
J.Ž. Jiems nereikėtų kopijuoti. Tiesiog stengti skaityti knygas ir būti jų veikiamiems, tačiau paskiau viską perdirbti savaip. O ne prisiskaityti, atrasti kalbėjimo būdą ir tada rašyti. Iš karto matosi ką jie kopijuoja. Reikia ne tik skaityti, bet ir stebėti, analizuoti, groti. Raiška – kaip pateiksi kūrybą – iš esmės yra tik tavo reikalas. Svarbu, kad tai būtų daroma ir kitiems, ne tik sau pačiam. Ir nereikia bijoti eksperimentuoti.
A.B. Pastebėjome, kad jaunieji autoriai sunkiai skaito savo kūrybą ir labai nyku jų klausyti. Trūksta retorikos žinių ir įgūdžių.
J.Ž. Manau, kad šie žmonės tiesiog nėra patyrę, kaip smagu tiesiog skaityti. Siūlyčiau semti viską, kas yra gražu, nustembant. Galima sau tokią maldelę įsikalbėti – „Nepaliauk stebėtis“. Tai labai naudingas patarimas. Nustebti akimirkai. Reikia stengtis ir pačiam sugebėti stabdyti tas akimirkas. Nelaukti, kad štai ims dangus ir atsivers. Ir prabils teisybės žodžiai. Pačiam pažiūrėti į dangų. Ten juk tau parašyta.
 
LUX / jauniems. 2005-10. (P. 28-29)

Atgal

Į viršų
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama