Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

,,Kūrybos akademija 2008" (rudens akademija, rugsėjis)

 

Rudens akademija /2008 metų rugsėjis/
Paskaitininkai:
Jonas Liniauskas
Jūratė Sučylaitė
Elena Karnauskaitė
Edmundas Vaitiekūnas
Ričardas Šileika
Sigitas Poškus
Ona Jautakė

Moksleiviai:
Viktorija Vosyliūtė, Jonavos Senamiesčio gimnazija
Ieva Gudmonaitė, Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinė mokykla
Justina Bružaitė, Ukmergės r. Želvos vidurinė mokykla.
Dovilė Mitkutė; Telšių Žemaitės gimnazija.
Kotryna Andriuškevičiūtė, Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija.
Rūta Zentelytė, Raseinių „Kalno“ vidurinė mokykla.
Violeta Marozaitė, Kauno Vinco Kudirkos vidurinė mokykla.
Jurgis Viningas, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija.
Agnė Zujevaitė, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija.
Agnė Kuklytė, Druskininkų „Ryto“ gimnazija.
Julius Čepukėnas, Kauno Vyturio vidurinė mokykla.
Rimantė Greblikaitė, Kauno r. Garliavos Jonučių vidurinė mokykla.

Straipsniai apie 2008 m. „Kūrybos akademiją“ Nidoje:
Naujoji Romuva, 2009 m. nr. 1, p. 90-93

       Dažnusyk kalbama apie įtakas, pakreipusias menininkų ar rašytojų kūrybinį kelią vienaip ar kitaip. Pamatyta paroda, perskaityta knyga, išgirsta muzika iš tikrųjų ne vienam inspiravo naujų nuotaikų, būsenų, suvokčių.
       Bet šiuosyk čia pateikiami šiek tiek atbulinės eigos pavyzdžiai. O būtent – kai vienetinis kūrinys imamas mauti ant savo kurpaliaus. Koveris (angliškai cover) - jaunimo puikiai žinomas terminas, tiesa, vartojamas tik muzikinėje aplinkoje. Tai yra originalaus kūrinio kita versija (ar kitos versijos). Literatūroje turimas terminas plagiatas, dailėje - kopija, kitose sferose - falsifikatas. Betgi čia pateikiamam išvardyti apibrėžimai nėra tikslūs. Šie eilėraščiai – drįstu teigti – yra eksperimentinė naujiena. Pagal originalų Kotrynos Andriuškevičiūtės eilėraštį „Dvidešimt septynios eilutės prieš miegą“ šeši Rudens akademijos dalyviai sukūrė (padarė) savo versijų.

Ričardas Šileika


                                                                                                               Kotryna Andriuškevičiūtė


Dvidešimt septynios eilutės prieš miegą

monitoriuje be dvidešimt
šešios. iš darbo grįžti
ir iš liūdesio.

vakarais pareini
tuščiomis. pulsuoja
virtuvėje langas, atvertas.

kasdieninė striukė, šlepetės ir –

--- taip sėdim ilgai.
glostomės raineles,
tarpuakiuos
kosmosus trupinam.
iki paryčių,
šnabždi,
dar pabūk.
tik kaskart tylim
daugiau
iš ilgesio, ir
vienumos
žaloti
kūnai kartu
taip ligotai
giliau ir sunkiau vis
alsuoja ---

prasmės stygiaus žymės, tiesa,
jau penktą švinta, stogais nuvilnija
rytas. mik, mylimas, mik – vir –
tuvėje.


                                                                                                                      Agnė Zujevaitė

Sieninis laikrodis tiksi
dvidešimt dvi vienuolika
iš miesto grįžti ir iš šurmulio.

Naktimis pareini
tylomis. Rikuojas
koridoriuj batai.

Kasdieninė šypsena, akys ir –

--- ir žiūri ilgai
pirštų galais
kambario orą
skambini.
Iki sekmadienio
šnabždi
dar pabūk.
ir dainuojam išpažintis
kassyk
iš rudenio
ir dvynės
rankos kartu
taip isteriškai
klavišais
barškina ---

neieškom prasmės ir nereikia jos
temsta ar švinta
jau neskiriam
miegame po stalu
virtuvėje


                                                                                                                 Dovilė Mitkutė


Stende pusę penkių
Iš mokyklos grįžtu
Kaip iš karo

Po pietų pareinu
Pilnomis, pulsuoja
Mano kambario durys.

Kasdieninė kuprinė, penalas, ir –

--- Taip sėdžiu ilgai
Glostau akis,
skruostą
raudonio išmuštą,
iki šešių
šneku,
dar negulk
tik kaskart tylyn
daugiau
iš nuovargio, ir
skausmo
sužeistas
kūnas vienas
taip skausmingai
tyliau ir lėčiau
kvėpuoja ---

absurdo pertekliuos maudos, tiesa
jau dešimta temsta
dangum nuvilnija.
vakarais, miegu prie stalo –
palėpėje.


                                                                                                     Ieva Gudmonaitė


ateinu iš liūdesio gelsvas
pulso nėra
lango plokštumos
tik
tak

užverda
rudas
vanduo

nešalta, vatinė striukė ant kūno
(vatos gumulai akyse)
ilgai glostom akių stiklą
trapų trapu tarp akių.

tyla lyg gylys švelniai sunkias
švokščia vidun

pažymėta – iš to
giliai skaidrios įtrūkių žaizdos

švinta riešuose

pilkšvos
šviesos
plokštumos
dengia
balos nuo virtuvės grindų
siurbiasi


                                                                                                         Julius Čepukėnas

Nebelieka laiko ant
riešų. Į naktį grįžai
ir į liūdesį.

– – pareini
tuščiomis lyg – –
– – langas atvertas

tos pačios rankos, kojos ir –

--- taip sėdi ilgai
tarsi būtum dviese
tarsi akys būtų
visai be tarpuakio
tarsi trupiniai
iki pusryčių.
Dar esi
tik kaskart tylyn
daugiau
ilgesio ir tampi
vėl kaip vienas

Sužalotas
kūnas
Toks arčiau
ir giliau nakties
alsavimo ---

būties stygiaus žymės, tiesa,
tviksi kraujas, švinta, rytas tavim
nuvilnijo. Miegi riešuose ne-
lyginant laikas


                                                                                                                Justina Bružaitė


telefonas šviečia be penkiolikos
aštuonios. Iš ateities grįžti
ir idealo.

Naktimis ateini
pilnomis. Kvėpuoja
šaldytuvas atvertas.

Kasdieninė duona, agurkai ir –

--- taip valgom ilgai.
Suvilgom lūpas,
nuo jų
Nuglostom trupinius.
iki praeities.
prašau ateities
dar pabūti.
Ir vis prašom
mažiau
iš nevilties ir iš
svajonių
užtirpusios
lūpos kartu
virpėdamos
giliau ir sunkiau vis
tyli ---

Beviltiški pėdsakai, nors ne,
tai saulės pėdos pabunda, languos atsispindi
amžinybė. Sėdime ant dabarties
užmigę.




                                                                                                                    Urtė Šėgždavičiūtė

Gaidžio gerklėj
Be dvidešimt šešios.
Tu iš karčiamos grįžti
Ir iš džiugesio.

O namuos ir vėl vaikai
Kaip girgždantis langas virtuvės
Pravertom burnelėm alsuoja.
Rytinės rasos ir vėjai
Kariauja jiems užuskruosty ir...

Tokios jų tylinčios akys
Tokios nemigusios, didelės.
Ir tylės dar ilgai:
Kaip tyli miestai po karo,
Kaip tyli žmonės po maro,
Šuo, kurį seną išvaro.

O tu sėdi
Toks vos bematomas,
Pilnas tos pačios rasos ir
Tų pačių vėjų.

Ryt vėl išeisi, nors vaikai sako: dar pabūk.
Vėl grįši tuščiom.
Ir vėl vaikelius pamiršęs
Užmigsi ant tos pat kėdės.
Kaip varna ant šakos
Tik labiau pašautas.

Atgal

Į viršų
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama