Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 

Henriko Algio Čigriejaus novelių knyga "Ir parnešė apynio kvapą"

 

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011






Nauja Čigriejaus knyga džiugina „dūšią“

Henrikas Algis Čigriejus (g. 1933) – autorius, ištikimas ir poezijai, ir prozai. Šįkart nauja knyga „Ir parnešė apynio kvapą“ – 22 naujos novelės. Jų siužetų kasdienybė, kitaip nepavadinsi, džiugina „dūšią“ gamtos grožiu, geraširdiškais žmonių santykiais. Išminties krislų paberia senoliai bei šiaip prie alaus susėdę vyrai (turbūt iš čia ir parnešantys tą apynio kvapą, nejučia iš ąsotėlių tarsi išsiliejantį į metaforines pamąstymų erdves).
Aukštaitiško pasaulėvaizdžio pilnatvė, humoras, natūrali pasakojimo intonacija, – rašytojo savastis. Jo kūrybos tematika, pagrindiniai motyvai atsiskleidžia ir šioje knygoje. Tai – gamta, kaimas, gimtinė, valstietiška buitis, amžinai besisukantis metų laikų ratas, atsiminimų šviesa, praradimų gėla, tyli, bet gili kontempliacija.
 „Henriko Algio Čigriejaus žodį – ar jis būtų proza, ar eilėmis ištartas – atpažinsi iš karto. Pavergia meninio žodžio tikrumas ir paprastumas. Šiandieninė proza nestokoja pretenzingo neįprastumo, postmodernių išdaigų, demonstratyviai forsuojamų personažų išgyvenimų. Nesakau, kad tai blogai. Visaip būna. Bet drąsos pačiais paprasčiausiais žodžiais prabilti apie paprastą žmogų, apie kasdienius jo rūpesčius, nutikimus, susitikimus, pokalbius, mintis daug kam tikrai pritrūksta. H. A. Čigriejaus knygoje iš tų dvidešimt dviejų novelių neradau nė vienos, kuri būtų paremta kokiu nors negirdėtu įvykiu, sukrečiančiu dramatizmu. Susitinka kaimynai, buvę mokslo draugai, jau pagyvenę buvę mokiniai su dar labiau pagyvenusiais savo mokytojais, jaunystės prisiminimus, kartais labai šviesius jausmus išsaugoję žmonės ir... kalbasi.
Tos jų kalbos ar pokalbiai – bene labiausiai patraukiantis novelių bruožas. H. A. Čigriejus – neperdedant galima pasakyti – yra sunkiai su kuo nors palyginamas ir nepralenkiamas dialogo meistras. Jo taip įsiklausyta į gimtojo krašto žmonių kalbėseną, taip įsimintinos jų intonacijos, jų tarmė, žodynas, pilnas ne tik tarmybių, bet ir svetimybių, net šiuolaikinio jaunimo žargono, ką „ištaisius“ būtų prarasta kažkas labai svarbaus ir esmingo“ – literatūros kritikas Petras Bražėnas

Atgal

Į viršų
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama