Kazimieras Barėnas – prozininkas.

Gimė 1907 12 30 Stanionių kaime, Panevėžio apskrityje. Mirė 2006 03 17.

Baigęs Panevėžio gimnaziją, 1929 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, kurį baigė 1933 metais. Dar pirmame kurse pradėjo dirbti universiteto raštinėje. Studijų metais pasirodė ir pirmasis grožinis kūrinys – apsakymas „Neišbrista dumblynė” „Kultūros” žurnale.

1943-ųjų pabaigoje, uždarius universitetą, K. Barėnas pradėjo dirbti „Ateities” dienraštyje. Jo redaktorius įvertino ne tik K. Barėno žurnalistinius ir literatūrinius gabumus, bet ir jo tvarkingumą, pedantiškumą. Tarp bendradarbių buvo nemažai rašytojų, čia užsimezgė daug pažinčių, pravertusių darbuojantis Londone. „Ateityje” K. Barėnas išspausdino nemažai to meto menininkų kūrybinių portretų. Įsimintini ir karo metais sukurti rašiniai apie Maironį, Žemaitę, Šatrijos Raganą.

Artėjo frontas. 1947 m. apsigyvenus Didžiojoje Britanijoje, teko keisti profesiją. Čia, tekstilės fabrike, dirbo beveik dešimtmetį – prižiūrėjo siūlus sukančias mašinas. Nors darbas buvo nelengvas, čia parašyti pirmieji žinomi K. Barėno kūriniai, kurie vėliau išspausdinti knygose „Giedra visad grįžta” (1953) ir „Karališka diena” (1957), kai kurie apsakymai – knygoje „Kilogramas cukraus” (1978). Kurti leido palankios aplinkybės, be to, žmona Marija skatino. Rankos būdavo užimtos, bet galva neturėjo darbo, kai netrūkdavo siūlai, K. Barėnas užrašydavo ne vieną sakinį.

1949 m. sausio 22 d. įstojo į Lietuvių rašytojų draugiją.

Debiutavo knyga (novelių rinkinys „Giedra visad grįžta”) būdamas keturiasdešimt penkerių. Recenzentai pripažino, kad, nors ir pasirinkęs klasikinę tematiką – nepriklausomos Lietuvos kaimą, autorius toli pralenkė jaunesnius pradedančiuosius. O daugumos vėliau gimusių novelių ir apsakymų herojai apsigyveno K. Barėno jaunystės mieste Panevėžyje, kūriniuose perkrikštytame į Gulbinus. Čia aprašoma miesto ir miestiečių buitis, provincijos valdininkų kasdienybė, įdomios siužetinės linijos, vaizdai ir portretai, atmiešti skaidriu humoru. Dauguma tų kūrinių buvo užrašyti tame pat tekstilės fabrike, ant atvežamų sukti kamuolių etikečių antrųjų – tuščių – pusių. Iš tų originalių lapelių, grįžęs namo, K. Barėnas persirašydavo tekstą į didesnius lapus.

Gyvenimas pasikeitė 1957 m., kai K. Barėnas buvo pakviestas redaguoti „Europos lietuvio” ir apsigyveno Londone. Čia pradėjo vadovauti Nidos knygų klubui, išspausdinusiam per šimtą išeivijos rašytojų knygų, be to, išleido solidžią (558 p.) skaitymų augantiems ir suaugusiems knygą „Sauja derliaus”.

Su laikraščio redagavimu ir leidyba susiję beveik trys dešimtmečiai, kurie buvo dramatiški. K. Barėnas garsėjo tolerancija, vidine kultūra. Jam redaktoriaujant „Europos lietuvis” buvo populiarus laikraštis. K. Barėnas nepamiršdavo ir kolegų rašytojų darbų: pasirodydavo jo paties recenzijų, analizuojančių naujas knygas, ilgesnių grožinių kūrinių atkarpomis, skelbtas ne vienas Lietuvoje gyvenančių rašytojų apsakymas, eilėraštis bei didesnių kūrinių ištraukos. Jo dėka „Europos lietuvio” skaitytojai susipažino su Romualdo Lankausko romanu „Tiltas į jūrą” (1963–1964), Jono Avyžiaus romanu „Kaimas kryžkelėje” (1964-1966), Bitės Vilimaitės, Mykolo Karčiausko, Vytautės Žilinskaitės ir kitų kūryba.

Originalus ir nusipelnęs 1964-1980 m. leistas literatūros metraštis „Pradalgės”. Kai K. Barėnas jį sugalvojo leisti, buvo žinomas kaip redaktorius ir leidėjas. Ypač naudinga patirtis buvo sukaupta Nidos knygų klube. Metraštis sumanytas, kai išeivijoje ilgesnį laiką nepasirodė joks vien literatūrai skirtas leidinys: nustojo eiti „Gabija”, nebebuvo „Literatūros lankų”. „Pradalgėse” iš viso bendradarbiavo 102 autoriai, tarp jų ir užatlantėje gyvenantys kūrėjai. Visos „Pradalgės” (10 tomų) turi 4195 puslapius. Metraštis sujungė beveik visus išeivijos rašytojus.

Nidos knygų klubo išspausdintų leidinių sąraše daugiausia tokių autorių, kurių klubas išleido po vieną knygą. Didžioji dalis leidinių padėjo leidyklai įgyti geros kokybės ženklą.

Penkiose K. Barėno novelių (apsakymų) knygose – 53 kūriniai. Būdamas svarbiausias Didžiosios Britanijos lietuvių kronikininkas, vaizduojantis iš Tėvynės išblokštų žmonių gyvenimą, rašytojas mintimis grįžta į Lietuvą. Tolimos vaikystės ir jaunystės horizontas – paslaptingas, išskirtinis, barėniškas. Kūriniai realistiški, juose daug spalvų, intrigos. Visų novelių (apsakymų) knygų autorius – kasdienybės poetas.

Dėmesio nusipelno romanų trilogija, pasakojanti apie Nepriklausomybės priešaušrį, lietuvio valstiečio likimą sudėtingu mūsų tautai laikotarpiu. Tai – panoraminis veikalas apie lietuvių tautą, XX a. patyrusią daugybę išmėginimų. Čia ryški aukštaitiška dvasia, autentiški žmonės. Romanų trilogiją nuo žemės pakelia rašytojo meilė žmogui ir lyriko prigimtis. Įdomi intriga, ryškus socialinis momentas. Trilogija atskleidė ne tik vieno paprasto žmogaus turtingą gyvenimą, bet kartu su juo ir visos valstybės išgyventą epochą.

Romanai įvertinti Vinco Krėvės premija („Tūboto gaidžio metai”) ir JAV lietuvių bendruomenės kultūros tarybos premija („Beragio ožio metai”). K. Barėnas du kartus pelnė Lietuvių rašytojų draugijos premijas (už „Dvidešimt vieną Veroniką” ir „Pačią apatinę pakopą”).

K. Barėnas – enciklopedinių veikalų „Britanijos lietuviai 1947-1973″ ir „Britanijos lietuviai 1974-1994″ autorius. Šias knygas vartant (iš viso 774 p.) nesitiki, kad jas parengė vienas žmogus, o ne bendradarbių kolektyvas. Knygose – beveik pusės šimtmečio Didžiosios Britanijos lietuvių istorija. Čia randame ne tik daug informacijos, bet ir komentarų, įdomesnių detalių. K. Barėnas dėmesio vertas kaip kritikas, recenzentas, naujų knygų apžvalgininkas, vertėjas.

Londone K. Barėnas buvo tarsi kultūros ambasadorius. Lietuviško paso per ilgus dešimtmečius svetur neiškeitė į užsienietišką, nors dėl to patyrė materialinių nuostolių.

Lietuvoje išleistos dvi K. Barėno knygos („Dvidešimt viena Veronika”, LRS leidykla, 1997, ir „Apsakymų rinktinė”, „Varpai”, 2004). 1997-aisiais rašytojas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.

2005-aisiais išėjo monografija „Kazimieras Barėnas” („Varpai”).

K. Barėnas buvo kuklus žmogus. Jei ne jo gyvenimo draugė Marija, būtų nepaminėtas toks faktas: Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Anthony Blairas pakvietė rašytoją 2004 m. balandžio 28 d. dalyvauti vyriausybiniame priėmime ryšium su Lietuvos Respublikos įstojimu į Europos Sąjungą. Tokį kvietimą gavo tik keturi lietuviai, tarp jų – Barėnai.

Nuo 2002 – LRS narys.

Leonas Peleckis-Kaktavčius

Bibliografija:

Giedra visad grįžta: novelės. – Memmingen: Tremtis, 1953.

Sauja derliaus: skaitymai augantiems ir suaugusiems. – Londonas: Nida, 1957.

Tūboto gaidžio metai: romanas. – London: Nida, 1969.

Dvidešimt viena Veronika: novelių romanas. – London: Nida, 1971.

Kilogramas cukraus: novelės. – Chicago: A. Mackaus Knygų leidimo fondas, 1978.

Beragio ožio metai: romanas. – Chicago: Ateitis, 1982.

Meškos maurojimo metai: romanas. – Western Springs (Ill.): Ateities literatūros fondas, 1990.

Pati apatinė pakopa: novelės. – Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1992.

Dvidešimt viena Veronika: novelių romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.

Apsakymų rinktinė / sudarė Leonas Peleckis-Kaktavičius. – Šiauliai: Varpai, 2004.

Tūboto gaidžio metai: romanas / parengė Leonas Pele
ckis-Kaktavičius. – Šiauliai: Varpai, 2006.

Beragio ožio metai: romanas / parengė Leonas Peleckis-Kaktavičius. – Šiauliai: Varpai, 2007.

Sudarė, parengė, redagavo:

Britanijos lietuviai, 1947-1973 m. – Londonas: Nidos knygų klubas, 1978.

Britanijos lietuviai, 1974-1994. – Londonas: Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga, 1997.

Pradalgė: literatūros metraštis. – London: Nidos knygų klubas, 1964-1980.

Vertimai iš anglų kalbos:

John Steinbeck. Tarp pelių ir vyrų. – London: Pradalgė, 1950.

James Hilton. Sudie, pone Čipse. – [s.l.]: Akiratis, 1952.

Apdovanojimai:

Lietuvių rašytojų draugijos premija už knygą „Dvidešimt viena Veronika”.

Montrealio Akademijos apdovanojimas.

V. Krėvės premija už knygą „Tūboto gaidžio metai”.

JAV LR Kultūros tarybos premija už knygą „Beragio ožio metai”.

1997 m. Gedimino ordino Karininko kryžius.