Remėjai
Vytautas Skripka (1943 05 20–2013 05 16)
Lietuvos kūrėjų bendriją vėl ištiko skaudi netektis – eidamas septyniasdešimtuosius metus Vilniuje netikėtai mirė poetas Vytautas Skripka.
Vytautas Skripka gimė 1943 metų gegužės 20 dieną Laičiuose, Molėtų rajone. Mokėsi Alantos vidurinėje mokykloje, 1962 metais baigė Vilniaus miškų technikumą, dirbo miškininku. Vėliau Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, dirbo „Literatūroje ir mene“. Pirmieji eilėraščiai spaudoje pasirodė 1960 metais, o debiutavo 1969 metais poezijos rinkiniu „Dangiškos eglės“. Nuo 1976 metų – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Parašė ir išleido virš dvidešimties eilėraščių knygų suaugusiems ir vaikams: „Jūros klėtys“ (1972 ), „Medžio mokyklėlė“ (1972), „Saulės obuolys“ (1975), „Balandžio rytas“ (1977), „Kantrybės medis“ (1977), „Giedras mano rūpestėlis“ (1979), „Žinia“ (1981), „Pavasario skudutis“ (1982), „Tėviškės langas“ (1984), „Žvaigždynų ratas“ (1985), „Perveža“ (1985), „Žuvusių žvaigždės“ ( 1985), „Tėvų namai“ (1988), „Lenktas marių mėnulis“ (1988), „Koplytėlė šiaurėje“ (1990), „Nakties viduramžiai“ (1996), „Vigilijos“ (1997), „Rytas su senstančiu imperatoriumi“ (1998), „Vienas“ (2002), „Užmigo žemė“ (2002), „Ramu kaip prieš mirtį“ (2005), „Mažoji rinktinė“ (2007), „Birželio sodai“ (2008). Už poezijos rinkinį „Vigilijos“ poetas buvo apdovanotas Pauliaus Širvio literatūrine premija (1997), o 2008 metais už eilėraščių knygą „Mažoji rinktinė“ jam buvo suteiktas Antano Miškinio premijos laureato vardas.
Nijolės Simonos Pukinskaitės ir Ramūno Čeponio knygos „Visuma be chaoso“ pristatymas
Gegužės 16 d. 17.30 val. Rašytojų klube (K.Sirvydo g. 6, Vilnius) – poetės Nijolės Simonos Pukinskaitės ir dailininko Ramūno Čeponio knygos „Visuma be chaoso" pristatymas. Vakare bus atidaryta dailininko Ramūno Čeponio tapybos paroda „Vizijos". Dalyvauja poetė Nijolė Simona Pukinskaitė, dailininkas Ramūnas Čeponis, literatūros kritikai dr. Ramutis Karmalavičius, Janina Riškutė ir kiti. Vakare gros Ingra Miler (fleita).
Nuo gegužės 16 d. Rašytojų klube veiks dailininko Ramūno Čeponio tapybos paroda „Vizijos".
Bronius Mackevičius (1929 03 20–2013 05 10)
Lietuvos rašytojų sąjungą pasiekė skaudi žinia, kad eidamas aštuoniasdešimt penktuosius metus mirė jos narys Bronius Mackevičius.
Bronius Mackevičius gimė 1929 m. kovo 20 d. Paąžuolės kaime (Varėnos r.). 1942–1949 m. mokėsi Vilniaus gimnazijoje. 1947–1949 m. dirbo literatūriniu darbuotoju „Komjaunimo tiesos" laikraštyje, 1953–1956 m. – „Švyturio" redakcijoje: iš pradžių literatūros darbuotoju, vėliau – skyriaus vedėju. 1960 m. baigė Maskvos M. Gorkio literatūros instituto aukštuosius literatūros kursus. 1961–1964 m. vadovavo „Pergalės" žurnalo (dabar „Metai") redakcijos skyriui.
Išleido dvylika eilėraščių knygų suaugusiems – Rikiuotėje (1952), Petys į petį (1956), Neramūs paukščiai (1958), Žygiais matuojame širdis (1968), Palydėk mane, vėjau (1968), Grįžtančios gervės (1973), Čia ošia pušys (1975), Užpustytos stotys (1978), Šermukšnių skonis (1979), Ilgesio medis (1983), Aguonų žydėjimas (1990), Ant krentančių lapų (1999), Šnara nendrėse vėjas (2009); tris rinkinius vaikams – Mano mašinos (1962), Mūsų kariai (1962, 1972), Žaliuoja eglutė (1965).
Literatūrinė poeto Antano Miškinio premija
Utenos rajono savivaldybės taryba yra įsteigusi kasmetinę literatūrinę poeto Antano Miškinio premiją už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą poezijoje.
Premija skiriama konkurso būdu. Vertinamos per pastaruosius dvejus metus išleistos poezijos knygos. Kandidatus premijai gauti gali siūlyti kultūros, meno, mokslo ir studijų institucijos, kūrybinės sąjungos, bibliotekos, visuomeninės organizacijos, taip pat patys kūrinių autoriai (pavieniai asmenys) iki š. m. gegužės 24 d.
Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo atviras kreipimasis į Lenkijos rašytojus, menininkus ir kitus intelektualus
Mes kreipiamės į Jus, savo kolegas rašytojus, menininkus ir kitus Lenkijos intelektualus, kurie visada vertino ir puoselėjo veiksmingą Lietuvos ir Lenkijos kultūrų dialogą, pagrįstą supratimu ir pagarbos dvasia.
Jūs gerai suprantate kalbos ir kitų etninių vertybių reikšmę Lenkijos ir Lietuvos istorijoje, galite tuos klausimus puikiai analizuoti ir paaiškinti. Padėkite ir kitiems juos svarstant bei priimant valstybinius sprendimus.
Esame labai susirūpinę dėl lietuvių kalbos išlikimo stiprėjant anglų ir kitų didžiųjų pasaulio kalbų vaidmeniui šiandienėje kultūroje ir politikoje ir labai apgailestaujame dėl šių metų pradžioje priimto sprendimo uždaryti dar tris pagrindines lietuviškas mokyklas Lenkijoje – Seinų–Punsko krašte.
Mūsų rūpestis susišaukia su 2011 metais paskelbtu Europos Tarybos ekspertų įvertinimu, kaip Lenkija vykdo Europos regionų arba tautinių mažumų kalbų chartiją. Išvadose konstatuota, kad būtina pakeisti dabartinį mokyklų finansavimo modelį, kadangi jis neužtikrina lietuviškų mokyklų veiklos tęstinumo Seinų–Punsko krašte, etninėse lietuvių žemėse.