Poezijos pavasaris

| Naujienos |

– tarptautinis poezijos festivalis, iškiliausias kasmetinis literatūrinis renginys Lietuvoje, rengiamas Lietuvos Rašytojų sąjungos. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai.

Festivalis rengiamas kasmet nuo 1965 m., paskutinę gegužės savaitę. Per keletą dienų įvyksta virš 50 susitikimų, kurie sutraukia klausytojų iš visos Lietuvos. Festivalio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris".

Kaune tradiciškai vainikuojamas Poezijos pavasario laureatas, susitikimai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, poetai lankosi ir Lenkijos lietuviškose salose. Kasmet rengiama poetų konferencija, kurioje poetai ir kritikai diskutuoja apie įvairias literatūrinio pasaulio aktualijas. Tradiciniu tapo moksleivių poezijos vakaras, bei neformalūs skaitymai „Eilėraščiai per naktį", kurių metu laukiami visi. Uždaromasis vakaras vyksta Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemelyje...

... skaityti daugiau

Festivalio dienomis pagerbiami ryškiausi praėjusių metų poetai, įteikiami prizai už poezijos vertimus į lietuvių kalbą, už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas, už svariausią debiutą almanache, pagerbiamas aktorius poezijos skaitovas.

Pastaraisiais metais į Poezijos pavasarį atvyksta vis daugiau užsienio poetų ir išeivijos lietuvių poetų. Festivalio svečiais yra buvę tokie iškilūs poetai kaip Czesłavas Miłoszas (Lenkija), Carolyn Forshé (JAV), Dannie Abse (Didžioji Britanija), Alešas Debeljakas (Slovėnija), Pia Tafdrup (Danija). Pastaruoju metu festivalio svečių geografija plečiasi, atvyksta poetai ir iš tolimojo Vietnamo, Mongolijos, Japonijos, Meksikos.

Poezijos pavasaris tampa vis ryškesniu Europos literatūrinių renginių žemėlapyje.

Informuoja Lietuvos rašytojų sąjunga

Poezijos pavasaris pats seniausias poezijos festivalis Lietuvoje. Jo pradžia 1965 metai. 2004-ųjų pavasarį ąžuolapių vainikas buvo užmaukšlintas keturiasdešimtajam Poezijos pavasario laureatui. Neabejoju, kad visi inteligentai, spaudos puslapiuose išvydę dvi didžiąsias PP, išsyk be ypatingų pastangų šifruoja, kad tai Poezijos pavasario, o ne Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Petro Palilionio inicialai.

Poezijos pavasaris išties tiesiogiai vykdo poezijos propagandą Lietuvoje. Be to, kad ištisą dekadą vyksta patys margiausi renginiai pačiame Vilniuje ir pačiame Kaune, dargi poetų ekipažai išvažiuoja į kitus miestus, miestelius ir bažnytkaimius. Kad paskaitytų poezijos, susitiktų su skaitytojais, pedagogais, moksleiviais. Šią nuo pat Poezijos pavasario pradžios gyvuojančią madą aš atvirai pateisinu. Tai pati nemeluočiausia ir kartu paveikiausia knygų ir jų autorių reklama. Tai pats realiausias šansas plėsti humanitarinius santykius tarp skaitytojo ir rašytojo.

Pirmieji Poezijos pavasariai, debiutavę Kaune, Dainų slėnyje, vėliau persikėlė į Palemoną, prie S. Nėries namelio, kur Lakštingalų krantinėje suknibždėdavo žmonių margumynas. Atidarymai vykdavo laikinojoje sostinėje, o uždarymai – tikrojoje sostinėje. PP tęsdavosi kiaurą savaitę, ir rajonai net varžydavosi dėl poetų. Ši poezijos šventė totaliai apimdavo visą tarybinę šalį. Vilniuje ir Kaune poetai pasklisdavo po įmones ir fabrikus. Štai 1986 metais eilėraščių savo darbo vietose klausėsi Vilniaus grąžtų, Šlifavimo staklių, Spalio 60-mečio radijo matavimų prietaisų gamyklų, Baldų kombinato, "Lelijos" susivienijimo, Kauno "Sanito", Radijo gamyklos, Kauno Spalio 50-mečio dirbtinio pluošto gamyklos dirbantieji. Taip, tuometiniai Poezijos pavasariai išties buvo pompastiški ir pramogiški. Tačiau nepaisant tarybinių dekoracijų ir dedikacijų, be abejonės, poezija buvo daugiaprasmė kalba.

Jau nepriklausomybės metais kilusios diskusijos dėl tarybmečio šleifą tempiančio Poezijos pavasario reikalingumo vos nenugramzdino jo kapo duobėn. Aišku, kad kiekviena tradicija apauga inertiškos rutinos ir nuobodžio sluoksniu, visgi atsisakyti būtų pernelyg paprasta ir, sakykim, rizikinga. Nežinia, kas ir kokia kita kokybe (ar – nekokybe) užkovotų šią terpę.

Pastaraisiais metais tarptautinio Poezijos pavasario festivalio renginių būna per pusšimtį. Dalyvauja šimtas ir dar kelios dešimtys poetų beigi vertėjų ir skaitovų iš pačios Lietuvos ir margų užsienių. Poetas Eugenijus Ališanka, dirbęs Lietuvos rašytojų sąjungos Tarptautinių programų direktoriumi, organizuodavo atskirą svečių iš užsienio vakarą. Jis vykdavo Zabarijos kaime (Trakų rajone). Skulptoriaus Arvydo Ališankos sodyboje pagret su poezijos skaitymais podraug rengtos meno parodos bei akcijos. 2003 metais "užsienio desantas" buvo permestas į Europos skulptūrų parką.

Poezijos pavasario metu pasižymėjėliai sulaukia įvairiausių staigmenų ir prizų. Viena iš seniausių – Salomėjos Nėries premija, 1972 metais įsteigta Vilkaviškio rajono S. Nėries kolūkio. Ji buvo teikiama iki 1993 metų, o 2002-aisiais vėl atgaivinta (ją dabar teikia Vilkaviškio savivaldybė). Skiriami prizai už geriausius metų vertimus į lietuvių kalbą ir į kitas kalbas, taip pat Poezijos pavasario almanacho debiutantui bei už geriausią esė šioje rinktinėje. Na, žinoma, pats svarbiausias buvo ir yra Poezijos pavasario laureato vardas. Patys pirmieji Poezijos pavasario laureatai Justinas Marcinkevičius, Algimantas Baltakis džiaugėsi tik Stasio Krasausko paukštuke, kuri ligi nūdienos pavasarių išliko poezijos renginio simbolis. 1995 metais Poezijos pavasario atidarymo šventė iš Lakštingalų krantinės perkelta į Kauno senamiestį, o vėliau į Maironio muziejaus kiemelį. Tad ir prizas neišvengiamai buvo susietas su, anot poeto Petro Palilionio, nekvestionuojamu Maironio vardu. 1996 metais pirmasis Maironio prizas įteiktas Kornelijui Plateliui. Šį garbingą prizą įteikia ir ąžuolo vainiką uždeda Kauno miesto Poezijos pavasario organizacinės komisijos pirmininkas, dažniausiai meras arba jo pavaduotojai. Kadangi dabar garbė neatskiriama (vertybių perkainojimas!) nuo pinigų, tad ir PP lauretas gauna paprastai 4000 litų. Pinigėlius laureatui skiria Kauno miesto savivaldybė (anksčiau – kartu su Kauno apskritimi), o vainiką pina Maironio lietuvių literatūros muziejaus vyrai! Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba rekomenduoja laureato kandidatūrą Kauno savivaldybei. Tačiau ši paslaptis tuoj pat tapdavo beveik vieša: literatūriniuose užkulisiuose jau būdavo kartojama būsimo laureato pavardė.

Poezijos pavasario tarptautinis festivalis gyvas Kultūros ministerijos, Kultūros ir sporto rėmimo fondo, rajonų savivaldybių kultūros skyrių materialia parama. Ar rajonų poezijos mėgėjai išvys gyvus poetus, žinia, priklauso nuo vietos kultūros darbuotojų iniciatyvos ir noro.

Nuo pat 1965 metų leidžiamas ir šios šventės poezijos daugiaautorinis rinkinys. Pirmųjų almanachų albuminis formatas buvo pa(si)rinktas neatsitiktinai. Taip buvo patogiau spausdinti grafikos darbus, mat buvo sumanyta, kad puslapiuose derėtų poezija ir grafika. Almanachas nuosekliai išeidavo ir tebeišeina su "Vagos" leidyklos logotipu. Tik formatas jau knyginis ir tiražas toli gražu nebe 10 000 egzempliorių (pirmųjų buvo būtent toks).

Ričardas Šileika

Naujienos: