Rašytojų ir dailininkų pozicija dėl Petro Cvirkos paminklo
2019 liepos 4 d.
Lietuvos rašytojų sąjunga džiaugiasi kolegų išreikštu palaikymu ir solidarumu!
Pamažu ir nepastebimai nuo Vilniaus miesto veido masiškai naikinami visi laiko ženklai. Stebina su kokiu aktyvumu stengiamasi, kad nebebūtų nei vienos sudėtingą mūsų visų praeitį liudijančios raukšlelės, vien silikonas ir botokso pripumpuotos lūpos, vien verslo stiklainiai, kvadratiniai maži medžiukai bei euroremontiniai parkeliai.
Prieš daugiau nei mėnesį Lietuvos rašytojų sąjunga išplatino pareiškimą, kuriuo prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės ketinimams nukelti rašytojo Petro Cvirkos paminklą. Pareiškime rašoma:
„Rašytojų sąjungos valdyba spėja, kad P. Cvirkos paminklas yra tik pretekstas siekiant pertvarkyti greta Pamėnkalnio–Pylimo gatvių sankryžos esančią aikštę. Paaiškinimas, kad nutarta „nukelti paminklą, taip sukuriant prielaidas naujos Vilniaus miesto viešosios erdvės tapatybei atsirasti“ yra tik pigus populizmas, nieko nepasakantis, kas iš tikrųjų tame skvere atsiras: požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, daugiabutis ar kavinė? Ar tada jis bus, anot Vilniaus vicemero, „sutvarkytas ir pritaikytas moderniai visuomenei“?
Prie šios LRS išsakytos pozicijos prisijungė ir Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos dailės istorikų draugija, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (Aica) Lietuvos sekcija. Jų išplatintame laiške rašoma:
„Didelių pinigų maitinamai jėgai pasipriešinti labai sunku. Bet kodėl į Senamiestį ir Naujamiestį reikia žiūrėti pirmiausia kaip į verslo zoną? Taip nuskurdiname save, o ne praturtiname. Jei investavimo sąlygos trapiausiose Vilniaus dalyse būtų sugriežtintos, investuotojai rinktųsi, ar jiems apsimoka jų laikytis, ar geriau ieškoti kitų erdvių. Tie, kurie vadovauja miestui, turėtų gerai permąstyti, kuo jie įsipareigoja savo rinkėjams, ir pakoreguoti Vilniaus ateities viziją.”