Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 Poetai   Prozininkai   Dramaturgai   Eseistai   Literatūrologai   Vertėjai 

   A  B  C  Č  D  E  F  G  I  J  K  L  M  N  O  P  R  S  Š  T  U  V  Z  Ž 
 

Algimantas Bučys

 

Algimantas Bučys
Džojos Barysaitės fotografija

Bučys Algimantas literatūros tyrinėtojas, kritikas, poetas, prozininkas, vertėjas.
Gimė 1939.10.19 Kaune.
1962 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete, dirbo pagal paskyrimą mokytoju Bartkuškio aštuonmetėje mokykloje. 1964 m. LTSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto siuntimu aspirantūra TSRS Mokslų akademijos Pasaulinės literatūros instituto teorijos sektoriuje - 1968 m. apgynė disertaciją Šiuolaikinio romano problema lietuvių literatūroje, įgydamas filologijos mokslų kandidato laipsnį. 1994 m.disertacija nostrifikuota Lietuvos mokslo tarybos suteikiant humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Po aspirantūros atsisakė akademinės tarnybos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, pasirinkęs laisvo kūrėjo statusą. Liesesniais metais tarnavo ( su pertaukomis) literatūrinėje spaudoje – recenzentu savaitraštyje “Literatūra ir menas” , kritikos skyriaus vedėju žurnaluose “Pergalė”, “Litva literaturnaja”, kultūros ir literatūros apžvalgininku dienraštyje “Respublika” (1998 – 99), savaitraščio “Gimtasis kraštas” vyriausiuoju redaktorium (1993-94) ir kt.
Nuo 1968 m. – LRS narys.

Kritiko žodis:

    Paraleliai reikšdamasis keliuose literatūros baruose, A. Bučys visur susilaukė pakankamo dėmesio, nors grožiniai pripažinto kritiko kūriniai, atrodo, buvo traktuojami kiek reikliau. Kaip metaforiškai pastebėjo vienas recenzentas (A. Baltakis), Bučys poetas liko Bučio kritiko šešėlyje.
Iš lyrikos rinkinių pavadinimų galima spręsti apie tam tikrą visai kartai būdingą poetinių ieškojimų kryptį - nuo ryškesnio pilietinio užsiangažavimo, stripresnių visuomeninių motyvų prie gilesnės introspekcijos, skausmingų susimąstymų, blaivaus skepticizmo gaidų.
   Nuo septintojo dešimtmečio pradžios įsijungęs į aktyvią literatūros kritikos veiklą, Lietuvos ir užsienio periodikoje jis paskelbė daug straipsnių ir recenzijų, dalyvavo literatūrinėse diskusijose, progavo lietuvių žodžio meną už Lietuvos ribų. Literatūrologinėje studijoje "Romanas ir dabartis" apžvelgė trijų dešimtmečių (1940 – 1970) šio žanro raidą. Literatūrinių portretų knygoje "Literatūros atvaizdai" eseistiniu stiliumi pristatė dešimt skirtingų kartų ir įvairaus meninio braižo prozininkų. Studijoje "Literatūros savimonė" nagrinėtos lietuvių literatūros kritikos istorinės raidos problemos. Mokyklai skirta jo biografinė apybraiža "Jonas Avyžius". Naujausia literatūrologo knyga „Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha.Poliparadigminė viduramžių kultūrinių konfliktų studija“ žymiai praplečia lietuvių viduramžių literatūros paveikslą, pateika anksčiau netyrinėto XIII šimtmečio periodą. Drąsi novatoriška koncepciją,pagal kurią lietuvių literatūros ištakos nutolsta arba pagilėja vos ne pusantro šimtmečio, verčia daryti rimtas korektyvas tradicinėje mūsų literatūros istorijoje. Neišvengiama ir mokslinių diskusijų perspektyva, bet tai tik dar labiau sustiprina literatūrologo ieškojimų ir išvadų prasmę.
Trečioji A. Bučio literatūrinės veiklos sritis – proza kurią reprezentuoja du bibliografijoje nurodyti romanai. Kritika yra pabrėžusi jų formos novatoriškumą, drąsų skverbimąsi į psichologinį amžininko pasaulį, intelektualinės minties užmojus.
Petras Bražėnas

Bibliografija:
Prie skambančių plytų: eilėraščių rinkinys. - Vilnius, 1963.
Aukštupiai: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1967.
Romanas ir dabartis: lietuvių tarybinio romano raida iki 1970 m.: žanro problemos. - Vilnius: Vaga, 1977.
Antiakimirka: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1977.
Eilėraščiai:  - Londonas, 1979.
Literatūros atvaizdai( 10 literatūrinių portretų – J.Grušas, K.Marukas, Alf.Bieliauskas, M. Sluckis, Vyt.Rimkevičius, A.Pocius, Vyt.Bubnys, Juoz. Aputis, S.Šaltenis, Petras ir Povilas Dirgėlos). - Vilnius: Vaga, 1979.
Tik priešas tavo priešams: romanas. - Vilnius: Vaga, 1982.
Literatūros savimonė: nacionalinis aspektas. - Vilnius: Vaga, 1985.
Šventė be stabo: 100 eilėraščių. - Vilnius: Vaga, 1987.
Tremtis: romanas. - Vilnius: Vaga, 1987.
Jonas Avyžius: apybraiža. - Kaunas: Šviesa, 1990.

Barbarai vice versa klasikai: centras ir periferija rašytojo strategijose: studijinis straipsnių rinkinys. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008
Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha ( Poliparadigminė viduramžių kultūrinių konfliktų studija). - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.

Sudarė:
1969 m. dalyvavo sudarant, parašė įžangą ir komentarus lietuvių novelistikos rinkiniui vokiečių kalba Fisce haben kein Gedachtnis, Berlin, 1970.
1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tarybos pirmininko Vyt.Kubiliaus rekomenduotas parašė Suomijoje ( Helsinkyje) išleistam veikalui apie trijų Pabaltijo tautų literatūras skyrių apie lietuvių literatūrą Lietuvių literatūros paradoksai ( sutrumpinti lietuviškojo skyriaus variantai vėliau atskirai pasirodė angliškai žurnale Vilnius (1997, nr. 6) ir švedų kalba Švedijos literatūriniame leidinyje Ariel(1998,nr. 5-6).
1995 kartu su tėvu Anicetu Bučiu, lietuvių išeivijos poetu, dramaturgu ir publicistu , Didžiosios Britanijos Lietuvių sąjungos Garbės nariu, sudarė ir Lietuvoje išleido iliustruotą metraštį Bradfordo lietuvių veikla Didžiojoje Britanijoje.1972-1995, pirmojo, Nottinghame 1972 m. išleisto ( Šaltinio spaustuvė) metraščio (1947-1972) tęsinį.
2000 m. sudarė, parengė spaudai ir Vilniuje išleido dvi JAV gyvenusio lietuvių išeivio Juozo Rudzevičiaus (1909-2001) memuarų knygas “Kai laisvė švito.1914-1918. Žmonių mentalitetas” ir “Ten gimė, augo dr. Jonas Basanavičius”.


Išvertė:
Laisvalaikiu yra išvertęs iš originalų kalbų į lietuvių kalbą: šiuolaikinių lenkų poetų Tadeusz Sliwiak, Bohdan Drozdowski ir kt. eilėraščių; lenkų dramaturgės A.Oseckos miuziklą Trešnių skonis ( 1972; rež. D.Tamulevičiūtė, Jaunimo teatras), kurio tekstai iki šiol dainuojami ( Ak, ponai ir ponios...; atlikėjas Kost. Smoriginas); serbų rašytojos G.Olujič pasakų knygą vaikams Žvaigždė, kurios krūtinėje kažkas tuksėjo(1988); kroatų rašytojo M.Krležos dramą Elitas. Ponai Glembajevai ( 2006; kroatų rež. I.Buljan, Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Iš anglų kalbos išvertė ir Vilniuje išleido ( su paraleliniais tekstais turkiškai ir lietuviškai) turkų poetės Inci Asenos rinkinį Lyrika, Vilnius, 1993;


Tekstai kitomis kalbomis:
Monografija Romanas ir dabartis“ rusų kalba - Roman i sovremennost, Moskva, Sovetskij pisatel, 1977. Straipsnių rinkinys Literatūros atvaizdai rusų kalba –Literaturnyje sudby, Moskva, Sovetskij pisatel, 1982.Romanas Tik priešas tavo priešams - rusų kalba Vrag tvojich vragov, Sovetskij pisatel, 1985; latvių kalba – Ienaidnieks tiktai taviem ienaidniekiem, Riga, Liesma, 1986; armėnų kalba - Erevanas, 2004 .Be prozos ir literatūrologijos knygų į kitas kalbas yra išversta eilėraščių: lenkų literatūrinis žurnalas Poezja ( 1980, nr. 4); žurnalas rusų kalba „Litva literaturnaja“ ( 1981, nr. 6; 1990, nr. 5); Nuo 1962 iki 2009 Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 500 straipsnių ir recenzijų apie lietuvių literatūrą ir atskirus lietuvių rašytojus ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai(84), angliškai(4), vokiškai(4), ispaniškai(6), lenkiškai(7), estiškai(2), latviškai (7), armėniškai(3), bulgariškai (2), gruziniškai(1), prancūziškai(2) ir net japoniškai (1).


Apdovanojimai:
1972 m. Tarptautiniame literatūros kritikų susivienijimo (IULC) kongrese įteikta TSRS rašytojų sąjungos premija už geriausius metų straipsnius apie gimtąją literatūrą užsienio spaudoje.
1975 m. LTSR valstybinė premija už literatūrologinę studiją Romanas ir dabartis.
1982 m. už romaną Tik priešas tavo priešams literatūrinė P. Ziberto premiją.
1990 m. suteiktas Lietuvos TSR Nusipelnusio kultūros veikėjo garbės vardas.
2000 m. Atviros Lietuvos fondo ir Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią metų straipsnį kultūros periodikoje.
2010 m. Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija už knygas „Barbarai vice versa klasikai“ ( 2008), „Seniausioji lietuvių literatūra“ (2009) ir kitus naujausius darbus.





Atgal

Į viršų
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama