Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 Poetai   Prozininkai   Dramaturgai   Eseistai   Literatūrologai   Vertėjai 

   A  B  C  Č  D  E  F  G  I  J  K  L  M  N  O  P  R  S  Š  T  U  V  Z  Ž 
 

Jonas Kantautas

 

Jonas Kantautas
© Marius Kantautas, 2007

Kantautas Jonas, poetas, publicistas.
Gimė 1940.10.16 Gulbiniškiuose, Vilkaviškio r.
1959 m. baigė Pilviškių vidurinę mokyklą. Mokydamasis ir baigęs vidurinę dalyvavo Vilkaviškio rajono literatų veikloje ir savo eilėraščius bei žurnalistikos tekstus spausdino rajoninio laikraščio „Pergalė“ puslapiuose ( dar 1958-aisiais XI klasės mokiniui buvo įteiktas „Korespondento pažymėjimas“). 1964 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą (dabar – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla), įgydamas techniko-laivavedžio kvalifikaciją, 1967 m. suteikta kapitono kvalifikacija, įteiktas diplomas; 1971 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalisto kvalifikaciją. Labai gerai įvertintas diplominis darbas - „Probleminės korespondencijos iš žvejybos laivyno“ (sukūrė teoriją ir savo rašiniais spaudoje įrodė tokių korespondencijų egzistavimo galimybes). 1964 – 1967 m. įvairiuose laivuose dirbo tolimojo plaukiojimo šturmanu, vėliau - „Tarybinės Klaipėdos“ (8-ajame dešimtmetyje įkūrė ir redagavo laikraščio priedą „Vėjų rožė“, skirtą marinistinei kūrybai, laivynų ir jūrų istorijai). Nuo 1969 m. vidurio su bendraminčiais organizuoja pamaryje Poezijos savaites, literatūrinius trečiadienius, kurių metu aptariami ir laikraščio literatūriniam priedui „Gintaro lašai“ skirti kūriniai. Vėliau dirba „Lietuvos žvejo“ korespondentu, Visasąjunginės autorių teisių gynimo agentūros įgaliotiniu Klaipėdos zonai, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Tarybos laikraščio „Klaipėdos keleivis“ redaktoriaus pavaduotoju, ŽŪM Žuvų pramonės departamento vadovaujančiuoju specialistu, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto metodininku, Klaipėdos miesto vyriausiuoju valstybinės kalbos tvarkytoju.
1972 m. priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą.
1972 – 1977 m. – Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. 1991 – 2006 m. - Klaipėdos miesto lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. Gyvena Klaipėdoje.
Nuo 1991 m. – Lietuvos jūrininkų sąjungos narys.
Nuo 1975 m. – LRS narys.
Nuo 2010 m. – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys.

Kritiko žodis:
Jūra rašytojui - tolimojo plaukiojimo šturmanui - nėra vien poetinio įkvėpimo šaltinis – ji autoriaus buities dalis. Gal dėl to J.Kantautui sekasi išvaduoti jūrą nuo to per amžius susikaupusių sentimentalių, romantinių nuosėdų klodo. Žinoma, romantinis polėkis švysteli retkarčiais ir šio marinisto kūryboje. Tačiau tikrąjį autorių mes atpažįstame jo rūstokuose, sukauptos minties eilėraščiuose. Vienuose rasime apibrėžtą, tiksliai atskleistą mintį, kituose – tikrovė bus suskaldyta ir iš suskaldytosios medžiagos atkurtas jau kitoks – transformuotas pasaulis, reikalaujantis iš skaitytojo intensyvesnio vaizduotės, minties darbo. Neužtenka eilėraštį perskaityti – jį reikės ir įsiskaityti, ieškoti gijų tarp sutraukytos minties gabalų. Griežtas ritmas suteikia poetinio plastiškumo ir J.Kantauto „sunkiai skaitomiems“ eilėraščiams. Prie tokių artėja ir eilėraštis „Mesk“. Tai jau, galima sakyti, būdingas poeto eilėraštis. Jo pirmasis posmas toks:
Mesk tarsi kaukę tariamą kančią –
Kardžuvės kardas kerta kreivai...
Eiklų ristūną kas gi supančios –
Siauskite, mano laivai!
Mintis čia nužymėta tik punktyru. Kiekviena eilutė – atskiras sakinys, o jeigu lyginsime su tapyba – atskira spalva. Tas sakinys čia – tai gabalas, išplėštas iš skirtingų tikrovės sferų. Loginis ryšys tarp eilučių – sakinių yra labai nežymus arba ir visai dingęs. Šių keturių eilučių jungiamoji grandis – dinamiška nuotaika. (Užtenka paimti iš kiekvienos eilutės po vieną veiksmažodį: „mesk“, „kerta“, „supančios“, „siauskite“). Ir ši nuotaika tampa dominante, ji, galima sakyti, sudaro posmo esmę. Dinamiškai nuotaikai atskleisti tarnauja ne tik leksinis sluoksnis, bet ir sintaksinis bei fonetinis. Štai pirmoji ir ketvirtoji eilutės prasideda liepiamąja nuosaka. Kiekviename antrosios eilutės žodyje kartojasi „r“ ir balsio junginys (ar – ar – er – re). Ir šis junginys įgauna prasmingą skambėjimą, nes „ar“ yra išaugęs iš reikšmingo leksinio sluoksnio elemento – iš žodžio „kardas“, kuris asocijuojasi su ryžtingu mostu. Dinaminę nuotaiką posme stiprina ir tai, kad trimis atvejais tas junginys yra kirčiuojamoje pozicijoje. Sukūręs eilėraštį iš alogiškai sujungtų tikrovės gabalų, autorius kartais raktą suvokti jo prasmei pateikia antraštėje...
dr. Jurgis Mališauskas


Bibliografija:

Baltoji banga: poezija. - Vilnius: Vaga, 1974.
Jūros pilnatis: dokumentinė proza. - Vilnius: Mintis, 1977.
Kranto randai: poezija. - Klaipėda: Klaipėdos rytas, 1994.
Vandenyno žemė: dokumentinė proza. - Klaipėda: Klaipėdos Rytas, 1997.
Praradus atrasti: 100 eilėraščių. - Klaipėda: S. Jokužio leidykla - spaustuvė, 2000.
Sprogstanti tyla: penkmečio posmų parinktinė. - Klaipėda: S. Jokužio leidykla - spaustuvė, 2006.
Reisų ratai raibuliuos: eilėraščiai.–Klaipėda: Leidykla – spaustuvė „Žemaitijos spauda“ 2010
Vingių grublais: žurnalisto prisiminimų parinktinė. - Klaipėda: Leidykla - spaustuvė "Žemaitijos spauda", 2011.
 

Redaguotos knygos:
Standartinis jūrinis navigacinis žodynas (anglų-lietuvių-rusų kalbomis) / sud. O. Kubilūnas. - Klaipėda: Rytas, 1994.
Jasnauskas A. Stalinizmo pragare: atsiminimai. - Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2001. 
Valiukėnas A. Laivo valdymas ir eksploatacija: vadovėlis. - Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007.

Poetai apie poeziją:
„Budinčios sąžinės poezija“. Poezijos pavasaris. 1977 m.

Prisiminimai apie literatūrinį pajūrį:
„Tokia buvo pradžia“. Baltija. 2008.

Vertimai iš rusų kalbos:
V.Orlovas. Kelias už horizonto: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1990.
E.Veckus. eilėraščiai. (Periodikoje).

Vertimas iš vokiečių kalbos:
„Pasaulio jūreivių daina“. Atgimusi Lietuvos jūrininkų sąjunga. - Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2009.

J.Kantauto eilėraščių vertimai į rusų kalbą:
Litva literaturnaja. Vertė Vladimiras Konovalovas, Vilnius, 1974.
Litva literaturnaja. Vertė Vladimiras Konovalovas, Vilnius, 1981.
Baltika, Nr.1. Vertė Clandestinus, Kaliningradas, 2006.
Paralelės, Nr.2. Vertė Clandestinus, Kaliningradas, 2008.

J.Kantauto eilėraščių vertimai į latvių kalbą. (Latvijos periodikoje).

Apžvalginiai straipsniai, recenzijos, publicistika:
apie rašytojų Salio Šemerio-Šmerausko, Pauliaus Širvio, Albino Bernoto, Jono Jakšto, Romualdo Granausko, Stasio Jonausko, Stasės Lygutaitės-Bucevičienės, Alfonso Jono Navicko, o taip pat – apie Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijos narių kūrybą, apybraižos, korespondencijos, reportažai, feljetonai ir pan. apie jūrininkus ir darbą jūroje.


Atgal

Į viršų
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama