Į pradžią
 
 
 
 
Į pradžią Rašykite mums Svetainės medis  LT  EN


NAUJIENOS
GALIMYBĖS
RAŠYTOJAI
≤35 m.
ORGANIZACIJOS
FESTIVALIAI
RENGINIAI
APDOVANOJIMAI
LEIDINIAI
LEIDYKLOS
NUORODOS
ARCHYVAS
APIE MUS



 

Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija
Lietuvos Respublikos
Kultūros Ministerija
 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas


 



 

UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilniaus dailės akademijoje

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti

ATVIRAS. PATIKIMAS. KITOKS.

 

 Poetai   Prozininkai   Dramaturgai   Eseistai   Literatūrologai   Vertėjai 

   A  B  C  Č  D  E  F  G  I  J  K  L  M  N  O  P  R  S  Š  T  U  V  Z  Ž 
 

Vytautas Stulpinas

 

Stulpinas Vytautas, poetas.
Gimė 1952.10.27 Paežerėje, Telšių raj.
1971-1975 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje studijavo miškininkystę, dirbo miškininku, mokymo meistru, profesijos mokytoju dailiųjų amatų mokykloje „Praktika“, šiuo metu – Telšių aukštesniosios taikomosios dailės mokyklos Pedagogikos skyriaus bibliotekininkas.
Nuo 1996 m. dalyvauja Telšių literatų klubo "Šatrija" veikloje.
Nuo 2002 m. – LRS narys.

Kritiko žodis:
Nenusakomas poetas. Jokių ypatingų poetinių priemonių ar metaforų, o ir piešia, sakytum, įprastinius gamtos vaizdus, tačiau visi tekstai kažkokie šventi, skaidrūs, permatomi, ir nesuprasi kodėl. Nors numanau kodėl – tai švyti poeto dvasia, pasaulėjauta, kurios neįmanoma išmokti. Kai kartą jo paklausiau, kas jam yra poezija, jis atsakė, kad viskas yra poezija. Net ir tai, kaip aš laikau šluotą, kuria šluoju žemės plaukus iš dėkingumo, kad ji skraidina mane per kosmoso platybes, o jos kraujas teka mano gyslomis, ir tai jokia metafora – tai gyvos žemės kasdienybė. Ne, Vytautas taip nerašo, jis tiesiog vardija – žvyras, kryžkelė, medis, bet keista tai, kad ir daugelis kitų taip vardija, tačiau kitais aš netikiu, o Vytautu Stulpinu – tikiu.
Žinau kodėl tikiu – jis jaučia, kad žemė iš tikrųjų gyva ir viskas aplink yra gyva – jis suvokia gyvenimo šventumą, ir būtent šitame egzistencinės erdvės taške, jeigu taip galima kalbėti apie pasaulėjautą, prasideda tikroji kūryba, ir niekas negali jai sutrukdyti.

Liudas Gustainis


Bibliografija:
Didysis kambarys: eilėraščiai. - Kaunas: Žurn. "Nemunas" leidyb. grupė, 1998.
Noktiurno grėsmė: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.
Tykios utopijos: eilėraščiai. -  Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
Pavėsiai: eilėraščiai. -  Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007.

Atgal

Į viršų
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-04 | Visos teisės saugomos © RASYTOJAI.LT 2007 | El.paštas: info@rasytojai.lt | Reklama | Logotipai | Parama