Atgal

Brencius Vytautas

Vytautas Brencius – poetas.

Gimė 1945 11 15 Šaukliuose, Skuodo raj. Mirė 2010 09 13.

Mokėsi Belomorsko techninėje jūreivystės mokykloje. Maskvos liaudies meno universitete įsigijo meninės fotografijos specialybę, neakivaizdiniu būdu baigė M. Gorkio literatūros institutą. Dirbo laivyne, išraižė daug jūrų ir vandenynų, buvo matrosu, žuvies gaudymo brigados meistru, vyresniuoju techniku okeanologu, bocmanu. Apie jūreivišką gyvenimą parašė knygą „Jūra – mūsų duona” (1987)… Gyvena Klaipėdoje, tebedirba laivyne.

Nuo 1980 m. – LRS narys.

„Nemanau, jog lietuvių literatūra be manęs žlugtų, nors marininstikoje jaučiu darąs kažką ženklaus ir apčiuopiamo” – sako apie save šis autorius (lietuvių rašytojų autobiografijų knygoje, 1989). Pastebima įtaką Brenciui yra padariusi rusų pilietinė poezija, visų pirma aiškios, loginės minties, turinio socialumo prasme. Lyrinis „aš” – ne medituotojas, ne bevardis majestotiškas subjektas, o gana autobiografiškas pasakotojas, vedantis su skaitytoju demokratinį pokalbį, paįvairintą improvizaciniais nukrypimais, pikantiškomis „jūrų vilko” nuotykių detalėmis.

Alfredas Guščius

Bibliografija:

Sugrįžimų šviesa: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1976.

Gėlių lietus: eilėraščiai.- Vilnius: Vaga, 1980.

Žemė jūros taurėj: eilėraščių rinkinys. – Vilnius: Vaga, 1984.

Jūra – mūsų duona: apybraižų iš jūrininkų gyvenimo rinkinys. – Vilnius: Vyturys, 1987.

Yra likimo bangos: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1987.

Колокол над морем: стихи. – Москва: Советский писатель, 1991.

Po klajonių ženklu: eilėraščių rinkinys. – Klaipėda: Eldija, 1994.

Banginiukas žemę suka: eiliuota pasaka. – Vilnius: Alma littera, 1994.

Žydrasparnė jūros paukštė: meilės lyrika. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla, 2001.

Apdovanojimai:

1980 m. Žvejų premija už kūrinius marinistine tematika.

1987 m. „Pergalės” žurnalo premija už geriausią publicistiką.

1988 m. Žvejų premija už knygą Jūra – mūsų duona.

1995 m. Ievos Simonaitytė literatūrinė premija už poezijos knygą Po klajonių ženklu.