Vasaros akademija

Pradėjusi dirbti Lietuvos rašytojų sąjungoje vieną iš pirmųjų savo projektų, pavadintą „Vasaros akademija” skyriau kuriančiam jaunimui. Neatsitiktinai. Man atrodė, kad šios solidžios (pagal daugelio narių garbų amžių – jau ir „pražilusios”) įstaigos viena iš svarbiausių misijų – paskatinti ir padrąsinti į literatūrą ateinančius jaunus žmones.
Taigi 2004 metais pradėjau ( ir nuo to laiko kasmet kiekvieną pavasarį, kolegoms padedant, sėkmingai vykdau ) projektą „Vasaros akademija”, kurio metu iš visos Lietuvos sukviestas kuriantis jaunimas (gimnazistai) visą savaitę dalyvauja Nidoje arba Palangoje, Sąjungos kūrybos ir poilsio namuose, vykstančiose kūrybinėse dirbtuvėse: išklauso literatūros paskaitų ciklą, kartu su rašytojais profesionalais, literatūros kritikais skaito ir analizuoja savo kūrybą, žiūri įvairius „senus, gerus” filmus, rengia scenines improvizacijas, muzikuoja, dainuoja, dalyvauja viešuose skaitymuose įvairiausiose erdvėse. „Akademikų” vakarai vyko Nidoje ant molo prie švyturio, Nidos bažnyčios kieme, prie Parnidžio kopos, o dažniausiai – Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešojoje bibliotekoje, arba Palangos viešojoje bibliotekoje, kur jaunuosius kūrėjus šiltai sutinka bibliotekų darbuotojai ir skaitytojai.
Kadangi vykti į „Vasaros akademijas” atsirasdavo vis daugiau norinčių mokinių, nuo 2007 metų pradėjau organizuoti ir „Rudens akademijas”. Ačiū LR kultūros rėmimo fondui, kad palaiko mūsų idėją ir, nors ir ne kiekvienais metais, bet skiria pinigėlių ir šiam projektui. Taigi dabar jaunieji „akademikai” kviečiami į kūrybines dirbtuves ir pavasarį, ir rudenį. Ir atrodo nebuvo nė vieno, kuris išvažiuotų nelaimingas, nepatenkintas, surūgęs. Visų galvelėse, regis, kažkas pasikeisdavo, ir, kiek teko išgirsti, į gerą pusę. Smagu, kad daugelis ir tarpusavyje susidraugavo, ir kai kurių draugystė tęsiasi iki šiol, kai jie jau studentai.
Niekada negirdėjau ir iš savo kolegų – lektorių –nusiskundimų, kad jaunimas buvo neįdomus, nekūrybingas, niekam tikęs. Priešingai, džiaugiamės, kad būrys buvusių „akademikų” ir toliau kuria, jau yra pasirodžiusios jų pirmos (ir ne tik) knygos, jie dalyvauja Lietuvos kultūrinime gyvenime.
Czesławas Miłoszas yra rašęs: „Teatneša mano kūryba žmonėms naudos ir te­sveria / daugiau už mano blogį/ Šeteniuose/
Galiu tik paskui jį pakartoti: bent jau šis mano darbas Sąjungoje „teatneša žmonėms naudos ir te­sveria / daugiau už mano blogį”.

„Vasaros akademijos” iniciatorė
rašytoja, LRS pirmininko
pavaduotoja Birutė Jonuškaitė