Elektroninės leidybos Lietuvoje apžvalga ir perspektyvos

Elektroninė knyga, e-knyga, skaitmena, skaityklė etc. – šios sąvokos lietuvių kalboje nepastebimai prigijo. Būtent – kalboje. Kol vis tai prigis ekonomikos realijose ir didumos skaitytojų, knygų pirkėjų – vartotojų – įpročiuose, dar teks palaukti.

Nors didžiuosiuose miestuose skaitytojai apsiginklavę elektroninėmis skaityklėmis tapo įprasta miesto transporto – ar miesto apskritai – kasdienybės dalimi, lūžio taško e-leidyboje mūsų šalyje, optimistiniais skaičiavimais, dar teks laukti tris – keturis metus.

Skaityklių ir elektroninių knygų pionieriai Lietuvoje dažniausiai jas įsigyja norėdami turėti galimybę parsisiųsti nusipirktas knygas užsienio kalbomis. Tai visų pirma „Amazon” ir kitų pasaulinės šio segmento rinkos milžinų vartotojai. Arba – ne paslaptis – ne vieną skaitytoją sugundo rytų kaimynų internetiniame pogrindyje piratiniais būdais vogtos intelektinės nuosavybės dalybos, galimybė parsisiųsti norimą leidinį pigiau nei už ačiū. Piratavimas tiesiogiai daro įtaką elektroninės leidybos apimtims. Pavyzdžiui, 2013 metais JAV elektroninės knygų leidybos dalis parduotų knygų rinkoje perkopė 20 procentų, per porą metų išaugo dvigubai, tuo tarpu mūsų regione šis skaičius vos didesnis už nulį.

Galima tik pasvarstyti ir paspėlioti, kiek užtruks, kol Lietuvoje e-leidyba taps pelninga, kol pasikeis skaitytojų įpročiai, kol susidarys palankios aplinkybės (atpigs dar labiau skaitymo įranga), kol intelektinės nuosavybės vogimas bus sutramdytas arba jo mastai nebegrasins viso šio segmento išlikimui.

Elektroninė leidyba, paveldo skaitmeninimas, naujausiųjų technologijų pritaikymas švietimo sistemoje ir kita tik augs. Neseniai Lietuvos bibliotekoms skaityklių nupirkta už bene milijoną litų. Technologijos ateiti neužtrunka, bet vis dėlto norėtųsi, kad technologijos ateitų į civilizuotą aplinką, kur autorių teisių paisoma, o intelektinio „produkto” kūrėjams atlyginama, kur numatyti kompensavimo būdai už galimas vagystes, panaudas, viešas prieigas. Tam turėtų būti pasiruošta, numatytos rizikos, pasiremta kitų šalių patirtimi, parengta teisinė bazė.

Ir nors Lietuvoje elektroninių knygų prekyba dar tik gemalo stadijoje, leidyklos, sudarydamos sutartis su autoriais punktus liečiančius elektroninę leidybą įtraukia ne pirmus metus. Daugeliui rimtųjų, ne komercinių, ne pramoginių knygų autoriams, kurių tiražai neperšoka poros tūkstančių egzempliorių, kurių knygoms nesusiklosto pakartotiniai tiražo perleidimai, klausimas apie elektronines teises atrodo tarsi nerimti ir jų apskritai neliestų.

O vis dėlto – neapgalvotai, lengvabūdiškai, neįsigilinus pasirašant sutartis (pavyzdžiui, dovanojant kūrinio e-leidybos teises labai ilgam 10-15 metų ar neribotam laikui) gali tekti gailėtis praradus pajamas. Ilgalaikėje perspektyvoje elektroninė leidyba pretenduoja tapti mažų mažiausia lygiaverčiu dėmeniu literatūros leidyboje, o e-knygų perleidimas, tiražo kartojimas, platinimas yra mažiau imlus resursams, paprastesnis.

Šių metų birželio mėnesį Lietuvių literatūros vertėjų sąjungos ir Lietuvos rašytojų sąjungos valdybų atstovai susitiko su LATGA direktoriumi Jonu Liniausku ir šios asociacijos teisininke Radvile Bieliauskiene. Daugiau trūkumų sutartyse su leidėjais užfiksavo ir konkrečių nusiskundimų turi vertėjai. Rašytojai arba turi mažiau pretenzijų, arba jas išsprendžia individualiai, į organizaciją, konkrečiai – Rašytojų sąjungą, jos valdybą kol kas nesikreipia. Klausantis vertėjų pastabų ir konkrečių problemų viešinimo, kyla įtarimų, kad ir rašytojams turėtų rastis panašių nesusipratimų bendraujant su leidėjais. Šis pirmasis rašytojų ir vertėjų atstovų susitikimas su LATGA buvo labiau žvalgybinio pobūdžio. Pati asociacija LATGA, jos veiklos principai, apimamos sritys, prioritetai daugeliui autorių (rašančiųjų) įsivaizduotina gana abstrakčiai, jos pavadinime užkoduotas „autorių teisių gynimas” yra išplaukęs.

Po pirmosios žvalgybos susitarta susitikti rudenį – išsigryninus problemas (vertėjai, kaip minėta, jas turi susiformulavę). Bus tariamasi, aiškinamasi – kuo vieni kitiems galėtų būti naudingi autoriai (šiuo atveju – rašytojai, vertėjai) ir tarpininkai iš LATGA asociacijos. Mums derėtų išsiaiškinti – ko mums reikia; tada kartu pažiūrėti – ar įmanoma, ar apsimoka. Verta pamėginti – jei jau yra tokia LATGA.

Rasytojai.lt informacija

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *