Atgal į sąrašą

EWC metinio susirinkimo Briuselyje ataskaita

Apie 40 sąjungų ir organizacijų iš 30 Europos sąjungos šalių 2014 m. lapkričio 2-3 d. dalyvavo Europos rašytojų tarybos (EWC) metiniame susirinkime ir konferencijoje.

EWC yra 2006 m. įkurta skėtinė organizacija, sudaryta iš 37 Europos rašytojų asociacijų ir sąjungų. Jos tikslas yra skatinti, stiprinti ir apsaugoti autorių teises visoje Europos sąjungoje. Ši organizacija yra svarbi dėl jos didelės aprėpties ir sugebėjimo efektyviai keistis informacija bei spręsti iškilusias problemas.

Organizacijos dėmesys yra (ir pastaruoju metu buvo) sutelktas į autorių teisių apsaugą, bandyta sukurti viešosios panaudos įstatymą, kuris būtų taikomas ir elektroninėms knygoms, atremiant Europos piratų partijos puolimą prieš rašytojus, taip pat siekta išlaikyti ir gerinti ryšius su kitomis asociacijoms ir federacijomis, kurių interesai yra glaudžiai susiję su rašytojų interesais (vertėjai, leidėjai, knygų pardavėjai, ir t.t.).

Kartu su Europos knygų pardavėjų federacija (European Booksellers Federation) ir Europos leidėjų federacija (Federation of European Publishers), EWC organizuoja ir pristato Europos sąjungos literatūros premijas. Naujausi apdovanojimai vyko 2014 lapkritį Briuselyje. Lietuvos atstovų šiemet tarp apdovanotųjų nebuvo. (Apie šią ceremoniją plačiau pasiskaityti galima čia: http://www.euprizeliterature.eu/news/20141118/award-ceremony-2014-eu-prize-literature)

Susirinkimo metu buvo priimtas viešas pareiškimas:

Europos rašytojų taryba pasisako už:

saugų, deramą atlygį ir garbingas sutartis

viešosios panaudos įstatymus kiekvienoje šalyje, taikomus ir elektroninėms, ir spausdintoms knygoms

Europos rašytojų taryba pasisako prieš:

naujas išimtis ir ribojimus švietimo ir bet kokioje kitoje autorių teisių srityje

bet kokį knygų leidybos PVM didinimą, ypač taip, kaip tai neseniai padaryta Islandijoje

Nustatytos šios svarbiausios temos:

vis didėjantis globalių knygų pramonės konglomeratų grobuoniškas vaidmuo bei monopolijų grėsmė

ir

svarbiausia: Europos rašytojų taryba primygtinai teigia, kad

negali būti tokio pasirinkimo – už dyka, kai kalbama apie autoriaus darbą!

Renginiuose Briuselyje aktyviai diskutuota apie rašytojų kūrinių vertę. Konferencijos „Rašytojų kūrinių vertė“ („Value of Writer‘s Works“), kuri buvo svarbi programos dalis, pranešimuose buvo kalbama apie autorių teises, atlygį, „Amazon“ tinklo keliamas problemas, knygų rinką ir Viešosios panaudos įstatymą. Daug gerų žodžių pasakyta apie Didžiosios Britanijos Rašytojų gildijos kampaniją „NEGALI būti tokio pasirinkimo – už dyka“ (apie tai: http://www.writersguild.org.uk/news-a-features/tv/468-free-is-not-an-option). Gildijos Televizijos komiteto pirmininkas Billas Armstrongas šiuo klausimu pasakė griežtą kalbą, piktindamasis, kiek daug iš scenaristų ir kitų autorių reikalaujama neatlyginamo kūrybinio darbo.

Dviejų Europos parlamente įvykusių seminarų pavadinimais pabrėžiama, kad rašytojams tenka kovoti vis dėl tų pačių dalykų: „Dėl sąžiningų sutarčių ir praktikų“ (“Towards Fair Contractual Agreements and Practices”), moderatorius EWC generalinis sekretorius dr. Myriam Diocaretz, bei „Iššūkiai ir sprendimai atlygių ir kompensacijų klausimais“ („Challenges and Solutions for Remuneration and Compensation“), moderatorius Carmel Azzopardi, EWC viceprezidentas. Gera naujiena: Europos rašytojai šioje kovoje ne vieni. Tarp pranešėjų buvo teisininkų, giminingų organizacijų generalinių sekretorių, tyrimų grupių vadovų, Europos komisijos pareigūnų ir net vienas iš Europos parlamento pirmininko pavaduotojų – ponas Olli Rehn.

Tomis pačiomis dienomis konferencijas surengė ir vaizduojamųjų menų (EVA – European Visual Artists) bei muzikos (ECSA, Europos kompozitorių ir dainų autorių asociacija) autorių organizacijos, – jose kreiptasi į naujus Europos parlamento narius. Atkreiptinas dėmesys, jog autorių teisėms skirtų renginių sezonas atidarytas tuo metu, kai pradėjo dirbti naujoji Europos komisija, o jos pirmininkas paskelbė ambicingas įstatymų leidybos iniciatyvas, kurių bus imtasi per artimiausius šešis mėnesius.

Nors Europos komisijos pirmininkas demonstruoja ryžtą įveikti šalių pasipriešinimą dėl autorių teisių (kad ir ką tai reikštų), rašytojų, fotografų ir kompozitorių pranešimai konferencijose atskleidė nelinksmas autorių gyvenimo realijas: atsiradus daugybei būdų naudotis kūriniais, jų autorių padėtis nepagerėjo. Autorinių licenzijų ir rinkliavų draugijos (ALCS) atlikta rašytojų uždarbių studija parodo, kad 2005 m. 40% profesionalių autorių užsidirbo pragyvenimui vien iš rašymo. 2013 m. šis skaičius nukrito iki vos 11,5%. Nuo 2005 m. įprastos pajamos iš rašymo nukrito 29%.

Kitas svarbus klausimas – sutartys. Konstatuota, jog kai kurių sričių autoriams pasirašyti sutartį prireikia daugybės laiko ir pastangų. Esami sutarčių saugikliai yra neveiksmingi (jei apskritai tokie yra) ir sunkiai pritaikomi (tyrimų kompanijos KEA bei Namiūro universiteto Informacijos, teisės ir visuomenės tyrimų centro CRIDS Europos parlamentui pateikta studija: http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2014/493041/IPOL-JURI_ET(2014)493041_EN.pdf).

Šių autorius saugančių taisyklių galią riboja silpnos autorių pozicijos derybose. Jiems lieka tik rinktis: sutikti arba prarasti viską – rizikuoti, kad visas pelnas atiteks kam nors kitam. „Kas yra sutarties laisvė tarp individo ir korporacijos?“ – retoriškai klausė kalbėtojas.

Akcentuota, jog nesama veiksmingos sutarčių sudarymo laisvės. Kalbėtojai pabrėžė: norint padidinti individų derybinę galią, reikia suvienyti jėgas. Europos komisijos autorių teisių ekspertai apibūdino tris įmanomus ES požiūrius į garbingų sutarčių ir garbingo atlygio principą: paveikti sutarčių teisę, sukurti atlygio įstatymą (pagal panaudos įstatymo modelį) ir paskatinti kolektyvine
s derybas. Anot pranešėjų, šie trys požiūriai nebūtinai vienas kitam prieštarauja.

Komisijos tarnybos ketina parengti autorių teisių įstatymo iniciatyvą pagal aukščiausio politinio lygmens instrukcijas. Deja, aukščiausiu politiniu lygmeniu susitelkiama į turinio prieinamumą – menkareikšmę temą, kalbant apie autorių teises, bet labai svarbią skaitmeninei rinkai.

Kaip apibendrino Europos parlamento viceprezidentas Ollis Rehnas, tinkamas atlygis už darbą yra vienintelis būdas pasiekti, kad klestėtų visa grandinė – atrodo, skaitmeninėje eroje tol nebus kreipiamas dėmesys į autorių atlygį, kol nebus didesnio autorių organizacijų spaudimo.

“Per dvi ilgas Briuselyje praleistas dienas džiugino jausmas, kad esama vilties sulaukti pažangos. Tai dar ne pabaiga… ir jūs patys galite užbaigti Churchillio frazę: galbūt, išties galbūt, reikalai pagerės”, – savo svetainėje įspūdžius apibendrina ilgametis EWC tarybos narys Nickas Yappas.

D