Liepos 1 dieną, eidamas 84-uosius metus Vilniuje mirė žymus lietuvių rašytojas, poetas, prozininkas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Henrikas Algis Čigriejus.

Velionis bus pašarvotas Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje sekmadienį, liepos 3 d. nuo 14 val., laidotuvės Antakalnio kapinėse pirmadienį, liepos 4 d. Šv. Mišios Šv. Jonų bažnyčioje 12 val., karstas išnešamas 13 val.

Henrikas Čigriejus gimė 1933 metų kovo 6 dieną Vidugiriuose, Pasvalio rajone. Baigęs Saločių vidurinę mokyklą 1953 metais įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame 1958 metais baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Nuo 1960 iki 2003 metų dėstė lietuvių literatūrą, estetiką ir kultūros istoriją Vilniaus aukštesniojoje kooperacijos mokykloje (dabar – Vilniaus kooperacijos kolegija).
Pirmuosius eilėraščius spaudoje paskelbė 1957 metais, vėliau kūrinius publikavo įvairiuose žurnaluose, almanachuose, įvairiose antologijose ir rinktinėse. Pirmąją knygą – eilėraščių rinkinį „Metų šviesos“ išleido 1971 metais. Antrasis rinkinys – „Nedylanti lauko delčia“ – pasirodė 1977 metais, o iš viso poetas paliko dvylika poezijos rinkinių. 1996 metais Henrikas Čigriejus novelių rinkiniu „Vieškeliukas pro dobilas“ prabilo kaip subtilus prozininkas, vėliau išleidęs dar keletą prozos knygų. Prieš keletą dienų Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje pasirodė paskutinioji rašytojo knyga – novelių rinkinys „Savi ir pažįstami“. Nuo 1977 metų Henrikas Čigriejus buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Henriko Čigriejaus kūryba buvo versta į įvairias kalbas ir įvertinta garbingiausiomis Lietuvos literatūrinėmis premijomis – jis buvo Jotvingių, “Poezijos pavasario“, J. Paukštelio, P. Cvirkos, Žemaitės, D. Poškos, A. Miškinio, G. Petkevičaitės-Bitės ir kitų premijų laureatas. 2004 metais jam buvo skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, o 2011 metais rašytojas buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę.
Lietuvių literatūra neteko puikaus žodžio meistro, savito, nesupainiojamo balso poeto, jautraus ir gilaus novelisto, įžvalgaus, geranoriško kolegos, be galo šilto ir šviesaus žmogaus.