Atgal

Jakubauskas Feliksas

Jakubauskas Feliksas – poetas, dramaturgas.
Gimė 1935.06.02 Musninkuose, Širvintų raj. Mirė 2008.10.17.
Nuo 2004 m. – LRS narys.

Baigęs Gelvonų vidurinę mokyklą, įstojau į Vilniaus kultūros – švietimo technikumą, o įsigijęs dramos kolektyvo vadovo specialybę buvau paskirtas Šakių rajoninių kultūros namų namo vadovo pareigoms. Nuo 1956 iki 1959  metų tarnavau tuometinėje Tarybinėje armijoje. Nuo 1960-ųjų iki 1972-ųjų metų dirbau Širvintų rajoninių kultūros namų direktoriumi, Vilniaus I-os technikos mokyklos direktoriaus pavaduotoju, Spaudos komitete – inspektoriumi, Finansų ministerijos draudimo valdyboje – vyresniuoju inspektoriumi ir Naujosios Vilnios Kultūros rūmų direktoriumi. Nuo 1972 metų iki 1991-ųjų – Rašytojų sąjungos Grožinės literatūros propagandos biuro direktoriumi. Respublikinėje spaudoje kūrybą pradėjau spausdinti 1960 metais – „Komjaunimo Tiesoje”, „Jaunimo gretose”, „Literatūroje ir mene”, „Šluotoje”, „Poezijos pavasario” almanachuose ir kt. Esant dramos veikalų stygiui, rašiau pjeses, komedijas, agitacinius brigadų scenarijus dramos kolektyvams, dalyvavau skelbiamuose konkursuose. 1969 m., dirbdamas N. Vilnios Kultūros rūmų direktoriumi, už rusų, lenkų ir baltarusių saviveiklinių kolektyvų panaikinimą buvau apskųstas LKP CK ir apkaltintas nacionalizmu. 1972 metais saugumas areštavo gydytoją Algirdą Statkevičių, su kuriuo dirbau viename kabinete draudimo valdyboje. Šioje byloje už antitarybinę veiklą (eilėraščių rinkinį mikrofilme) saugume ir prokuratūroje buvau tardomas ir aš. Kratų metu buvo konfiskuoti rankraščiai, areštuotas turtas. Nuo to laiko praktiškai spausdintis niekur negalėjau. Vėliau, neįrodžius mano kaltės, byla buvo perkvalifikuota į piktnaudžiavimą tarnybine padėtim, dirbant Naujosios Vilnios Kultūros rūmų direktoriumi. P. Griškevičiaus nurodymu jau buvau svarstomas Rašytojų sąjungos partijos narių susirinkime ir čia, J. Baltušis, J. Požėros, J. Paleckio ir kitų rašytojų pastangomis buvau apgintas nuo visiško susidorojimo. Vėliau visus savo organizacinius sugebėjimus paskyriau lietuvių rašytojų ir jų kūrybos propagavimui ne tik respublikoje, bet ir už jos ribų. 1991 metais, būdamas bedarbiu, parašiau daugiaveiksmę komediją „Paskutinis iš varlynės”, dalyvavau Kanados lietuvių paskelbtame konkurse ir laimėjau pirmąją premiją, už kurią Zarasų rajone nusipirkau sodybą, kurioje gyvenu iki šiol.

2004.03.29

Bibliografija:
Viskas per vieną vakarą: pjesė. – Vilnius: Vaga, 1969.
Žaizdota Lietuva: poezija. – Vilnius: Vaga, 1969.
Kentėjimo duona: poezija. – Vilnius: Matrica, 1992.
Tylos grėsmė: poezija. – Vilnius: Valst. leidybos centras, 1992.
Upė, trokštanti vandens: poezija. – Vilnius: Lietuvos geležinkelių inf. ir leidybos centras, 1998.
Po mėnulio pilnatim: poezija. – Vilnius: Lietuvos geležinkelių inf. ir leidybos centras, 2000.
Negrįžę paukščiai: poezija. – Vilnius: UAB „Gelspa”, 2002.
Tarp klūpančių medžių: poezija. – Vilnius: UAB „Gelspa”, 2004.

Angelai palieka žemę: eilėraščiai. – Utena: Kintava, 2006.
Kabančiais lieptais : eilėraščiai. – Utena : Utenos spaustuvė, 2007

Apdovanojimai:
2005 m. P. Širvio literatūrinė premija už eilėraščių knygą Tarp klūpančių medžių.