Julia Cimafiejeva. Mano europietiškas eilėraštis

Rugpjūčio 5 d., likus vos kelioms dienoms iki Baltarusijos prezidento rinkimų, autorė šiuo eilėraščiu pasidalino savo socialiniuose tinkluose. Tekstas susilaukė didelio atgarsio. Dalinamės lietuvišku vertimu.

 

Julia Cimafiejeva

 

Mano europietiškas eilėraštis

 

Šis eilėraštis turėtų būti parašytas angliškai.
Šis eilėraštis turėtų būti parašytas vokiškai.
Šis eilėraštis turėtų būti parašytas prancūziškai,
Švediškai, ispaniškai, mano mieląja norvegų.
Galbūt ir suomiškai, daniškai, nyderlandų kalba.
Baltų kalbos pačios tesprendžia.
Šio eilėraščio nebus baltarusiškai,
Šio eilėraščio nebus rusiškai,
Jo nebus ukrainiečių kalba.
Visa kita – jūsų pasirinkimas.
Šis eilėraštis turėtų būti parašytas žmogaus
Teisių organizacijų kalba,
Europos politikų daugybės išreikštų
Susirūpinimų kalba.

Taigi,
Ar man pratintis prie minties,
Kad mane gali pasodinti
Vyrai, vilkintys juodai,
Vyrai civiliais drabužiais,
Vyrai su keturiomis riebiomis raidėmis
Ant tuklių juodų nugarų?
Nes kitaip mano šalis
Niekad negaus laisvės.
O ir egzistuoti negalės taip,
Kaip visad.

Ar man ramiai priimti tai,
Kad mane gali sumušti ir galiausiai
Tuo apkaltinti, nes
(Taip jie sako)
Aš šaukiau antivalstybinius šūkius – „Laisvė!“,
Ar „Paleiskite visus politinius kalinius!“
Nors man visai nereikia jų šaukti
(Kaip ir mano Feisbuko draugams, ir tūkstančiams
Kažkieno kito draugų),
Kad mane suimtų ar sumuštų.
Man nereikia nieko šaukti,
Nereikia nieko daryti,
Tik tyliai stovėti, tik būti.
Žinau, kad turėčiau su šia mintimi susitaikyti,
Maža ką, nes tikriausiai taip ir nutiks.
(O, varge! Dar neišsisaugojau tų telefono numerių,
Kuriais reiktų skambinti, jei mane sulaikytų).

Negaliu ištarti to baltarusiškai,
Negaliu ištarti to rusiškai,
Negaliu ištarti to ukrainietiškai,
Tik angliškai: I am afraid,
Tik vokiškai: Ich habe Angst,
Tik norvegiškai: Jeg er redd.
To pakaks, kitoms kalboms,
Prašau, pasitelkite Google translate.
Vertimai turėtų būti daugmaž
Tikslūs. Juk tai ne tos
Keistos Rytų Europos kalbos
Užrašomos juokinga kirilica.

Aš bijau
Kaip ir jūs manimi dėti bijotumėt,
Jei gyventumėte nelaisvoje šalyje,
Kurioje tas pats prezidentas valdo jau
26 (!) metus. O, Dieve! Daugiau nei
Du trečdalius savo gyvenimo
Praleidau valdoma pamišėlio
Už kurį net nebalsavau!

(Negaliu pasakyti to baltarusiškai).
Bet mano tėvai balsavo.
Visą tą laiką jie balsavo už jį,
Visus šešis kartus ir, manau,
Prabalsuos ir septintąjį,
Tik bijau to paklausti. Kartą aš,
Jauna drąsi mergina, gavau mamos
Antausį, nes nebuvau
Pakankamai „patriotiška“.
O mano tėtis būdavo
Vietinės rinkimų komisijos narys.
Bijau paklausti ar jis buvo sąžiningas
Skaičiuodamas balsus,
Nesu tuo tikra.
Ačiū Dievui, dabar jis išėjęs į pensiją,
Bet taisyklės čia
Vis dar tos pačios.
Negaliu pasakyti to baltarusiškai,
Negaliu pasakyti to rusiškai.

Atleiskite, ilgas eilėraštis,
Nes istorija ilga,
Du trečdalius gyvenimo
Praleidau valdoma žmogaus,
Už kurį niekada nebalsavau,
Kuris kankino, engė ir žudė
(taip jie sako).

O kai nuvykstu į literatūros festivalį užsienyje,
Kai kalbu angliškai,
Stengiuosi papasakoti sudėtingą mūsų šalies istoriją,
(kai manęs to klausia),
Tarsi būčiau kitas žmogus,
Tarsi būčiau viena iš tų daugybės Europos poetų ir rašytojų,
Kuriems nereikia pratintis prie minties,
Kad juos suims ir sumuš
Dėl jų šalies laisvės.
Tarsi bjauri mano istorija tebūtų tik baisi pasaka,
Kurią lengvai galiu ištraukti iš Šiuolaikinės
Europos apsakymų antologijos, nes
Ji per ilga,
Ji per daug nuobodi.

Kai pasakoju ją angliškai,
Noriu apsimesti jumis,
Noriu apsimesti neturinti skausmingos nuolatinių
Protestų, nuolatinių nesėkmių patirties,
Noriu apsimesti, kad nejaučiu nusivylimo, baimės ir liūdesio.
Noriu apsimesti, kad turiu vilties,
Nes kai pasakoju ją baltarusiškai,
Aš suprantu, visi mes suprantam – nėra nieko,
Ko galėtume laukti ir tikėtis.

Todėl atleiskite, kad zirziu čia savo laužyta anglų,
Atleiskite už nesibaigiančius rytų europiečio skundus,
Nes skaičiusi tas pačias knygas, kurias skaitėte ir jūs,
Aš tebenoriu turėti vilties,
Aš vis dar tikiu turinti teisę į viltį,
Tikiu, kad viltis gali susisukti lizdą
Ant mano stogo ir giedoti savo giesmes
Baltarusiškai
(ne rusiškai).

Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas.

 

Rašytoja Julia Cimafiejeva. Asmeninio archyvo nuotrauka.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *