Atgal

Kralikauskas Juozas

Juozas Kralikauskas – prozininkas.
Gimė 1910 10 22 Kareivonyse, Kaišiadorių raj. Mirė 2007 01 25.
Šiek tiek pasimokęs gimtajame kaime, įstojo į S.Daukanto mokytojų seminariją Kaune ir ją 1928 m. sėkmingai baigė.  Mokytojavo Veprių, Žiežmarių ir Vaiguvos pradinėse mokyklose bei Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje Kaune. Norėjo būti karininkas, todėl nuėjo į Karo mokyklą, kurioje mokėsi 1931-1932 metais. 1940 m. baigė VDU Humanitarinių mokslų fakultetą, 1942-1944 buvo Kauno 10-osios gimnazijos direktoriumi. 1944 m. J. Kralikauskas pasitraukė iš Lietuvos, palaidojęs žmoną (ji mirė 1942 m. turėdama vos 25 metus) ir vieną iš dvynių. Kitą sūnų, Virgilijų, paliko senelės globai. Nuo  1948 m. J. Kralikauskas gyveno Kanadoje, dirbo Picle Crow aukso kasyklose; 1996 m. grįžo į Lietuvą.
J. Kralikauskas debiutavo apsakymų rinkiniu apie mokyklos gyvenimą Septyni kalavijai (1937). Gyvendamas išeivijoje išleido asmeninine patirtimi pagrįstą apysaką apie darbą kasyklose Urviniai žmonės (1954) bei romaną  Šviesa lange (1960). Šiuose kūriniuose vyrauja žmogaus vienatvės motyvai, vaizduojama atšiauri, individo dvasią alinanti aplinka. Vėliau J. Kralikauskas atsidėjo istorinei prozai, kurioje reprezentuojami reikšmingi tautos būties etapai. Daug dėmesio jis skyrė savo romanuose Mindaugo epochai:  Titnago ugnis (1962),  Mindaugo nužudymas (1964), Vaišvilkas (1971), Tautvila (1973), Mindaugas (1995). Istoriniuose biografiniuose romanuose Martynas Mažvydas Vilniuje (1976) ir Įkaitę Vilniaus akmenys (1979) vaizduojami XVI a. lietuvių kultūrininkai, daug dėmesio kreipiama į veiksmo kontekstą. Romane Po ultimatumo (1980) ir apysakoje  Vėlinės (1988), kūriniuose, pagrįstuose faktografine medžiaga, autentiškais paliudijimais, pasakojama apie 1941-1944 įvykius Lietuvoje. Savo istorinio romano koncepciją bei savotišką kūrybos autoanalizę J. Kralikauskas  pateikė knygoje  Ąžuolai piliakalnyje: Devynių istorinių romanų gelmenys ir problemos (1984). Gražią, išsamią monografiją apie šį romanistą 2002 m. parašė a.a. prof. Elena Nijolė Bukelienė.
Nuo 1992 m. – LRS narys.

Bibliografija:
Septyni kalavijai: novelės. – Kaunas, 1937.
Urviniai žmonės: romanas. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1954.
Šviesa lange: romanas. – London: Nidos knygų klubas, 1960.
Titnago ugnis: romanas. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1962.
Mindaugo nužudymas: premijuotas romanas. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1964.
Vaišvilkas: romanas. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1971.
Tautvila: romanas. – Chicago: Lietuviškosios knygos klubas, 1973.
Martynas Mažvydas Vilniuje : premijuotas romanas. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1976.
Įkaitę Vilniaus akmenys: premijuotas romanas. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1979.
Po ultimatumo: premijuotas romanas. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1980.
Ąžuolai piliakalnyje: devynių istorinių romanų gelmenys ir problemos. – Torontas: Tėviškės Žiburiai, 1984.
Vėlinės: apysaka. – Toronto: [s.n.], 1988.
Įkaitę Vilniaus mūrai: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1991.
Psichologijos įvadas. – Kaunas: Šviesa, 1993.
Titnago ugnis: ist. romanai. – Vilnius: Vyturys, 1993.
Mindaugas: istorinis romanas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1995.
Urviniai: apysaka ir novelės. – Vilnius: Vaga, 1996.
Mažvydas: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
Mindaugo kapas: romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2000.
Dinastijos žūtis: romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2002.