Vytautas Landsbergis – poetas, prozininkas.
Politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.

Gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune.
Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1955 m. baigė Valstybinę konservatoriją Vilniuje (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija). 1952 m., dar studijuodamas, ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. Dėstė fortepijoną Vilniaus
M.K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus
Pedagoginiame institute. Nuo 1974 m. Valstybinėje konservatorijoje dėstė muzikos istoriją. 1969 m.
Lietuvos Mokslų Akademijoje apgynė disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“. 1978–1990 m. dirbo kaip Lietuvos Muzikos Akademijos profesorius. Čia 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją.

V. Landsbergis išleidęs per 140 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais – kitus kultūros reiškinius, Lietuvos istoriją, Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Jis taip pat publicistas, visuomenės veikėjas, buvęs ilgametis Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, M.K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, taip pat yra Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas, Lietuvos aeroklubo garbės prezidentas. V. Landsbergis 1995–2008 m. buvo Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas. Reiškėsi beletristikoje (pirmoji knyga 1991, iš viso 15). Lietuvos kompozitorių ir Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

1988 m. Vytautas Landsbergis išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime į Sąjūdžio Seimą bei Seimo Tarybą. 1988–1990 m. – Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. – Sąjūdžio garbės pirmininkas. 1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos konservatorių partiją – Tėvynės Sąjungą, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m. Nuo 2003 m. – Tėvynės Sąjungos Prezidiumo narys, 2003–2013m. – Tėvynės sąjungos Partijos politikos komiteto pirmininkas.

1989 m. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį SSRS liaudies deputatu, o 1990 m. – Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną balsuota ir paskelbta
atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė; pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiuoju
valstybės pareigūnu – tai yra, valstybės vadovu.

1990–1992 m. buvo vienas Baltijos Valstybių Tarybos vadovų, o 1990–1991 m. – Lietuvos Respublikos
Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. 1990–1991 m. V. Landsbergis buvo Valstybinės
derybų su SSRS delegacijos pirmininkas. Jo vadovaujama Lietuva atsispyrė SSRS blokadai ir ginkluotam
smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą (narystė JTO ir kitose tarpt.
organizacijose), taip pat 1992 m. susitarimą su Rusija, kad per vienerius metus būtų išvesta Rusijos
kariuomenė. Per 1992 m. spalio–lapkričio mėn. rinkimus Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos – Tėvynės Santaros balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos vadovas. Jis taip pat buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys.
1996 m. išrinktas Seimo nariu Kauno kaimiškojoje apygardoje ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku.

Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki 2004 m. vėl dirbo Seimo
delegacijose į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Baltijos Asamblėją.

2003–2004 m. Vytautas Landsbergis buvo ir Europos Parlamento narys-stebėtojas, o 2004–2014 m. –
visateisis Europos Parlamento narys. V. Landsbergis buvo Europos Parlamento Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės narys, šios grupės biuro narys, Užsienio reikalų komiteto bei Saugumo ir gynybos pakomitečio narys, Teisės reikalų komiteto pavaduojantis narys, Europos Parlamento delegacijos Pietų Kaukazo šalims vicepirmininkas.

Nuo 2014 rudens – tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo narys, veikia
Tarptautinio Parlamentinio demokratijų forumo vadovybėje.

B i b l i o g r a f i j a :
Pavasario sonata: apie M.K.Čiurlionį ir jo kūrybą. –Vilnius: Vaga, 1965.
Sonata vesny: tvorčestvo M.K. Čiurlionisa. – Leningrad: Muzyka, 1971.
M. K. Čiurlionis. Laiškai Sofijai: sužadėtinei, žmonai ir kitiems asmenims / sudarė, papildė kt. M.K.Čiurlionio biografine medžiaga, įž. str. ir komentarus parašė V.Landsbergis. – Vilnius: Vaga, 1973. – Brailio raštu (1976).
Tvorčestvo Čiurlionisa: sonata vesny. – II-oje izd., dop. leid., papild.– Leningrad:Muzyka, 1975.
Čiurlionio dailė: monografija. – Vilnius: Vaga, 1976.
Česlovas Sasnauskas. Bibliografija. – Vilnius: Aukštojo ir spec. vid. mokslo m-ja, 1978.
Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai: monografija. – Vilnius: Vaga, 1980.
Vainikas Čiurlioniui: menininko gyvenimo ir kūrybos apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1980.
Lietuvių folkloro teatras: apie Lietuvos liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos teatro trupę. – Vilnius: Mintis, 1982.
Das Litauische Volktheater = Lietuvių folkloro teatras: apie Lietuvos liaud. buities muziejaus Liaudies muzikos teatro trupę / vertė H. Kazlauskaitė. – Vilnius: Mintis, 1982.
Lithuanian Folklore Theatre = Lietuvių folkloro teatras: apie Lietuvos liaud. buities muziejaus Liaud. muzikos teatro trupę / vertė O. Armalytė. – Vilnius: Mintis, 1982.
Litovskij folklornyj teatr: apie Lietuvos liaudies buities muziejaus Liaud. muzikos teatro trupę / vert. L.Čiornaja. – Vilnius: Mintis, 1982.
Čiurlionio muzika: monografija. – Vilnius: Vaga, 1986.
Geresnės muzikos troškimas / autoriaus sudarytas 1956–1986 m. parašytų publicistinių straipsnių rinkinys. – Vilnius: Vaga, 1990.
Atgavę viltį: Pertvarkos tekstų knygelė. – Vilnius: Sąjūdis, 1990.
Atgavę viltį – Kanada: Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, 1991. – II leid., papild., 1993.
Intermezzo arba pusvaistis nuo melancholijos. Sąstingio metų eilės: [poezijos rink., jame 3 scenarijai mult. filmams]. – Vilnius: Vaga, 1991. – (Slapyvardis: Jonas Žemkalnis).
Laisvės byla 1990–1991: kalbos, pranešimai užrašai, laiškai, pokalbiai, interviu, įvairūs dokumentai. – Vilnius: Lietuvos aidas, 1992.
M. K. Čiurlionis. Time and Content: monografija / iš liet. vertė O. Armalytė. – Vilnius: Lituanus, 1992.
M. K. Čiurlionis. Laikas ir turinys: habilitacinio darbo santrauka. – Vilnius, 1994.
Kryžkelė: Politiniai tekstai (1992–1994) ir šiek tiek atsiminimų. – Vilnius: Lietuvos aidas, 1995.
Together Council of the Baltic States 1990–1992 Documents: / sud. ir įž. str. parašė V. Landsbergis. – Vilnius: Published by Lithuanian Institute of International Political and Economic Relations, 1996.
M. K. Čiurlionis. Žodžio kūryba / įž. str. ir komentarus parašė bei parengė Vytautas Landsbergis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
Landsbergis aria Politiko darbas 1996 11 25. – Vilnius: Tėvynės sąjungos leid., 1997.
Lūžis prie Baltijos: politinė autobiografija. – Vilnius: Vaga, 1997
Jahre der Entscheidung: Litauen auf dem Weg in die F
reiheit Eine politische Autobiographie. – Nördlingen: Druckerei Wagner, 1997.
Išvien: Baltijos valstybių Taryba 1990–1992 m. dokumentai / sud. ir įv. str. parašė V. Landsbergis. – Vilnius: Seimo l-kla „Valstybės žinios“, 1997 (Neautorizuota).
Apie Sausio 13-ąją ir Lietuvos valstybę Vytauto Landsbergio parodymai sąmokslo prieš valstybę teisme 1998 m. vasario 10 d. – Vilnius: Seimo l-kla „Valstybės žinios“, 2000.
Sunki laisvė 1991 m. ruduo – 1992 m. ruduo Statom valstybę. – Vilnius: Vaga, 2000, I knyga.
Sunki laisvė 1991 m. ruduo – 1992 m. ruduo Sąjūdis opozicijoj. Parlamentinės demokratijos mokykla. – Vilnius: Vaga, 2000, II knyga.
Sunki laisvė 1991 m. ruduo – 1992 m. ruduo Išvesti Rusijos kariuomenę. Atvirame pasaulyje. Lyg ir godos. – Vilnius: Vaga, 2000, III knyga.
Lithuania: Independent Again The Autobiography of Vytautas Landsbergis Prepared for English-speaking audience by Anthony Packer and Eimutis Šova. – University ofWales PressCardiff, 2000.
Kovo Vienuoliktosios Aktas Faksimilės / parengė Vytautas Landsbergis. – Vilnius: Seimo l-kla „Valstybės žinios“, 2000.
Vėl Lietuva! 10 metų Tekstai minint Nepriklausomybės atkūrimą. – Vilnius: Seimo l-kla „Valstybės žinios“, 2000.
Svetima jėga: Iš Lietuvos įstatymų apie komunizmą, okupaciją, pasipriešinimą / parengė V. Landsbergis. – Vilnius: Seimo l-kla „Valstybės žinios“, 2000.
Foreign Power: Excerpts from Lithuanian Laws on Communism, Occupation, Resistance / parengė V. Landsbergis. – Vilnius: Seimo l-kla „Valstybės žinios“, 2000.
Jono Basanavičiaus politika 150-osioms gimimo metinėms. – Vilnius, 2001.
Rugsėjo 11 ne civilizacijų konfliktas: Seimo nario mintys ir vertinimai. – Vilnius, 2001.
Būta ir pasakyta mintys / Sud. L. Jasiukevičiūtė. – Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2002.
Pusbrolis Motiejus: Knyga apie Stasį Lozoraitį iš jo laiškų ir pasisakymų. – Vilnius: Vaga, 2002. – II leid. 2003.
Česlovas Sasnauskas. Tekstai: gyvenimas ir kūryba / parengė Vytautas Landsbergis. – Vilnius: „Katalikų akademijos“ l-kla, 2002.
Nauji dokumentai apie Sausio 13-ąją. – Vilnius, 2003.
„LUKOIL“ prieš „Williams“: tekstų rinkinys / sudarė Vytautas Landsbergis. – Vilnius: Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai). – 2003. – II leid., papild., 2007.
Karaliaučius ir Lietuva. Nuostatos ir idėjos: Tekstų rinkinys / sudarė Genė Kurilienė. –Vilnius: Demokratinės politikos institutas, 2003.
Kas mes?: eilės apie dabar ir seniau. / Jonas Žemkalnis. – Vilnius: Vaga, 2004.
Bangos duokit kelią: Kačerginės paveikslėliai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004.
Europos Parlamente. 2003 birželis – 2004 lapkritis: Europos Parlamento nario pasisakymai, straipsniai, laiškai, mintys. – Vilnius, 2004, 2005.
Vienas menas / Habilitacinio darbo apie M.K. Čiurlionio kūrybą gynimas 1994 m. gegužės 12 d. Lietuvos Muzikos Akademijoje. – Vilnius, 2005.
Frogotten Soviet war crime. – Vilnius, 2005.
Europos Parlamente. II knyga. 2004 lapkritis–2005 lapkritis: Europos Parlamento nario pasisakymai, straipsniai, laiškai, mintys. – Vilnius, 2005.
Istorijos blyksniai: lyrika ir epas. – Vilnius, 2006.
Kareivis ieško teisybės: Romualdo Lanko žmogaus teisių bylos teismų medžiaga ir šiek tiek įstatymų leidybos pastangų. – Vilnius, 2006.
Čia rimtai vaikai: eilėraščiai. – Vilnius: Kronta, 2006.
Europos Parlamente. III knyga. 2006 sausis– gruodis: Europos Parlamento nario pasisakymai, straipsniai, laiškai, mintys. – Vilnius, 2006.
Viešoji informacija: apie 1993 m. savanorių akciją. – Vilnius, 2006.
Pamirštas SSSR karo nusikaltimas. Rainiai 1941 06 24-25. – Vilnius, 2007.
Susirašinėjimas ir pokalbiai su Francois Mitterrand: 1990–1992. – Vilnius, 2007.
Un people sort de prison. Politinė autobiografija su priedais. – Vilnius, 2007.
Europos Parlamente. IV knyga. 2007 sausis– gruodis: Europos Parlamento nario pasisakymai, straipsniai, laiškai, mintys. – Vilnius, 2007.
Nusidėjome apsileidimais: laiškai dabarties broliams. – Vilnius: Vaga, 2008.
Ilgosios dramos tyrimas: apie Juro Abromavičiaus žūties netyrimo komisijos veiklą ir kas iškilo. – Vilnius, 2008.
Visas Čiurlionis. Monografija. – Vilnius: Versus Aureus, 2008.
Crossroad of Europe. – Vilnius, 2008.
M. K. Čiurlionis. Time and Content. – Tokyo: Youngtree press Ltd., 2008 (japonų kalba).
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Iš atminties ekrano / sudarė ir parengė Vytautas Landsbergis. – Vilnius: Versus Aureus, 2009.
Europos Parlamente. VI knyga. 2009 sausis– gruodis. – Vilnius, 2009.
Žmogaus kokybė. Lietuvos teisėtvarkos mįslės: rinkinėlis. – Vilnius, 2010.
Kovo vienuoliktoji prieš dvidešimt ir šiandien. 1990–2000–2010. – Vilnius, 2010.
Mažoji Čiurlioniana. Kūrėjo išvykimo šimtmečiui. – Vilnius, 2011.
Pasakėčios. – Vilnius, 2011.
Pasikalbėkim apie Lietuvą, Europą ir gyvenimą. – Vilnius. – 2011.
Laiškai Sofijai. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Vytautas Landsbergis. – Vilnius, 2011.
Europos Parlamente. VII. – Vilnius, 2011.
Kokia ji galėtų būti / Lietuvos projektas. – Vilnius: Rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
Kaltė ir atpirkimas. Apie Sausio 13-ąją. – Vilnius: Briedis, 2012.
Europos Parlamente. VIII. – Vilnius, 2012.
Trys paskaitos apie Lietuvą. – Vilnius, 2012.
Nasz patriotyzm, ich szowinyzm? Rozmawia Mariusz Maszkiewicz. – Torun, 2012.
Rezistencijos pradžia. 1941-ųjų Birželis: apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę. – Vilnius, 2012.
Susikalbėkime su savo lenkais. – Vilnius, 2012.
Vincas Kudirka. Lietuvos darbininkas ir muzikas: studijos ir pabiros. – Vilnius, 2012.
Ilgosios dramos užkampiai. Apie Juro Abromavičiaus žūties tyčinį netyrimą. – Vilnius, 2012. – Papildyta 2008 m. knygos versija.
Europos Parlamente IX. 2012 m. sausis–gruodis. – Vilnius, 2012.
Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?: pokalbiai su Mariuszu Maszkiewicziumi. – Vilnius: 2013. – 2012 m. kn. lietuviška versija, pataisyta ir papildyta iliustracijomis.
M. K. Čiurlionis: straipsniai / parengė Vytautas Landsbergis. – Vilnius, 2013.
Romansai ir dainos. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2014.
Baltijos kelias Briuselyje / parengė Vytautas Landsbergis. – Vilnius, 2014.
Jotvingių giesmės: proza. – Vilnius: Rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
Briuselio dienoraščiai: eilės. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2014.
Europos Parlamente. X. – Vilnius, 2014.
Europos Parlamente. XI. – Vilnius, 2015.
Guilt and Atonement. The Story of 13 January. – Vilnius, 2015.
Ukrainos Golgota. 2013–
2014. – Vilnius, 2015.
Kelyje į Damaską: bibliniai ir pasaulėžiūriniai posmai. – Vilnius, 2015.
Astravo grabas. ‒ Vilnius: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, 2016.
Jacques Lipchitz’o 1972‒1973 m. laiškai Vytautui Landsbergiui ir V. Landsbergio laiškai skulptoriui J. Lipchitz’ui (parengė V. Landsbergis). ‒ Vilnius: Baltijos kopija, 2016.
Bus geriau: pokalbiai su žurnalistu Ryčiu Zemkausku. ‒ Vilnius: Dominicus Lituanus, 2016.
Astravo grabas. – Vilnius, 2016.
Jacques Lipchitz‘o 1972-1973 m. laiškai Vytautui Landsbergiui. Parengė V. Landsbergis. – Vilnius,
2016.
Medininkų kraujas. Sovietų Sąjungos teroristinis karas prieš Lietuvą. – Vilnius, 2016.
Rinkinėlis po rinkimų. – Vilnius: TS-LKD, 2016.
Įvykių kronika /be autoriaus/. In: Lūžis prie Baltijos. Trijų dalių filmas. Rež. A. Marcinkevičiūtė, G.
Landsbergienė. – V.: BII Group, Vytauto Landsbergio fondas, 2013. – Bukletas-įdėklas: p. 5-15, 19-30.
T.p. pratęstame penkių dalių filme: Lūžis prie Baltijos / Nuo Čiurlionio į Sąjūdį; Bunda Baltijos dvasia; Baltijos keliu į Nepriklausomybę; Tęsiame darbą; Psichologinis karas. – V., 2016.
137 knygos. Bibliografinis sąrašas, 1962-2017. – Vilnius: Baltijos kopija, 2017.
Spalių žiupsneliai draugams. – Vilnius: Baltijos kopija, 2017.
Organizuoti tekstai. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2017.
Iš Signatarų balkono ir kitur. – Vilnius: Lietuvos Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, 2018.
Teisė ir neteisė. – Vilnius: TS-LKD, 2018.
Naujai atitirpę Sausio 13-osios pėdsakai ir mirtinai abejingas Lietuviškas teisingumas. – Vilnius: TS-LKD, 2019.
Organizuoti tekstai II. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2019.
Dar vienas birželis: pasisakymai ir dokumentai. _ Vilnius : Baltijos kopija: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, 2020.
Erškėčiuotas Gudijos kelias: pasisakymai ir dokumentai. – Vilnius : Baltijos kopija : Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, 2020.
Iš signatarų balkono ir kitur : Vasario 16-oji, 1989–2019. – 2-asis papild. leid. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2020.
Mamutė. Ona Jablonskytė-Landsbergienė / parengė Vytautas Landsbergis. – Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2020.
Lapkričio knygelė: 1989 metų pabaigos įvykių ir idėjų užrašai /– Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2021.
Laikinas Numas: (organizuoti tekstai – III), (sudarė Vytautas V. Landsbergis). – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2022.

Parengė išleidimui visus J. Gruodžio, M. K. Čiurlionio, B. Dvariono, V. Kudirkos fort. kūrinius, senųjų lietuvių komp. romansus, M. K. Čiurlionio rink. Chorai, M. K. Čiurlionio paveikslų repr. albumus. Įrašė plokštelių ir diskų kaip pianistas ir skaitovas.

A p d o v a n o j i m a i  L i e t u v o j e :
1975 m. už monografiją „Čiurlionio kūryba“ (rusų k.) apdovanotas Lietuvos SSR premija.
1988 m. už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ apdovanotas Lietuvos SSR premija.
1998 m. už nuopelnus Lietuvai Vytautas Landsbergis apdovanotas Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu
1998 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymeniu
2003 m. Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.
2012 m. Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, LTOK Olimpine žvaigžde.
2017 m. LR Laisvės premija, Lietuvos Respublikos Seimas.

V. L a n d s b e r g i o   v i s u o m e n i n ė – p o l i t i n ė   v e i k l a :
1991 m. jam paskirtos Norvegų Tautos taikos, Prancūzijos Fondation du Future premijos, Didžiosios
Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas, Lenkijos skautų sąjungos garbės kryžius, Tarpt. Rotary klubo Paul Harris Fellow medalis.
1992 m. jis gavo Vokietijos Hermann-Ehlers premiją,
1994 m. Katalonijos Kultūros Fondo 9-ąją tarptautinę Ramon Llull premiją.
1995 m. V. Landsbergis tapo Vokietijos šaulių Šv. Sebastijono ordino kavalieriumi.
1997 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu.
1998 m. jis gavo Italijos Vibo Valentia “Liudijimo” premiją už įnašą į Lietuvos išsilaisvinimą ir buvo
apdovanotas Norvegijos Karališkojo Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi.
1999 m. apdovanotas Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinu, UNESCO medaliu už indėlį
demokratijos plėtrai bei kovoje už žmogaus teises, Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi,
Graikijos Garbės ordino Didžiuoju Kryžiumi, Komunizmo Aukų Memorialo Fondo Trumano-Reigano
Laisvės apdovanojimu.
2000 m. Frankofonijos Plejados ordinu (Prancūzija).
2001 m. Trijų Žvaigždžių (2 laipsnio) ordinu (Latvija).
2002 m. Marijos žemės kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu (Estija).
2003 m. Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstituciniu medaliu, ir Baltijos Asamblėjos medaliu.
2004 m. Ašafenburgo Narsos premija (Vokietija).
2005 m. Europos Liaudies partijos – Europos demokratų grupė Europos Parlamente apdovanojo V.
Landsbergį Roberto Schumano medaliu.
2006 m. apdovanotas Europos Nuopelnų medaliu (Liuksemburgas).
2007 m. už ilgametę veiklą skatinant dialogą Europoje apdovanotas Karlo IV Europos medaliu (Vokietija).
2008 m. Orange-Nasau Riterio Didžiuoju kryžiumi (Nyderlandai).
2009 m. Šv. Jurgio ordinu (Gruzija).
2012 m. Vengrijos Respublikos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi.
2013 m. Nacionalinio demokratijos paramos fondo apdovanojimu „Už tarnybą demokratijai“ (JAV).
2014 m. Gusi Tarptautine taikos premija (Filipinai).
2015 m. Rumunijos Karūnos ordinu.
2016 m. Garbės legiono Didysis kryžiumi (Prancūzija).
Norvegų taikos premijos pagrindu 1991 m. jis įsteigė Vytauto Landsbergio fondą – labdaringą organizaciją.
kuri rūpinasi vaikų invalidų globa ir gydymu bei jaunais menininkais. Pastaruoju laikotarpiu – ir Vilniaus
krašto mokyklomis.

G a r b ė s   v a r d a i :
1991 m. V. Landsbergis tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru.
1992 m. Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto Kaune filosofijos garbės daktaru ir Weberio universiteto
humanitarinių mokslų garbės daktaru (JAV).
1997 m. V. Landsbergis tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru bei Lietuvių Katalikų Mokslo
Akademijos akademiku.
1998 m. Vilniaus Gedimino Technikos universiteto garbės nariu.
2000 m. Lietuvos Teisės Akademijos ir Helsinkio universiteto (Suomija) garbės daktaru, Kardifo universiteto (JK) garbės nariu.
2001 m. Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaru.
2003 m. Lietuvos Dailės Akademijos garbės daktaru.
2004 m. Šv. Luko Akademijos (Nyderlandai-Vokietija) garbės daktaru.
2007 m. V. Landsbergiui suteiktas Turino miesto (Italija) garbės piliečio vardas.
2011 m. tapo Ilia Valstybinio universiteto (Gruzija) garbės daktaru.
2012 m. Viešojo administravimo akademijos (Azerbaidžanas) garbės daktaru.
2013 m. Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos garbės daktaru.
2015 m. Bukarešto Nacionalinio Muzikos universiteto (Rumunija) garbės daktaru.