Atgal

Laucė Jonas

Jonas Laucė – prozininkas.

Gimė 1917 10 18 Lašų kaime, Kriaunų seniūnijoje, Rokiškio rajone.
Mirė 2003 05 01. Palaidotas Rumšiškių kapinėse.

1933–1936 m. mokėsi Jėzuitų gimnazijoje Kaune. 1939 m. pašauktas į karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Po sovietinės okupacijos tęsė tarnybą kariuomenėje, prieš pat Antrąjį pasaulinį karą paleistas į atsargą. Nuo 1941 m. tarnavo Penktajame savisaugos batalione ir netrukus išsiųstas į Rytų frontą. Karinę tarnybą baigė 1945 m. Kurše. Po Vokietijos kapituliacijos pateko į SSRS kariuomenės nelaisvę, vėliau iš jos pabėgo. Kurį laiką dalyvavo rezistencinėje kovoje, vėliau legalizavosi. 1946–1950 m. Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo lituanistiką. 1950–1951 m. mokytojavo Širvintose, 1951–1971 m. Biržuose. 1971 m. už romaną „Negandų metai“ (pirmas pavadinimas „Žaizdre“) apkaltintas antisovietine propaganda, suimtas ir kalintas Pravieniškių pataisos darbų kolonijoje, vėliau dirbo prievartinėse statybose Kaune. 1973 m. grįžo į Biržus, iki 1975 m. ten dirbo kroviku. Nuo 1975 m. gyveno Rumšiškėse, dirbo Kauno namų statybos kombinate, siuvimo fabrike.

B i b l i o g r a f i j a :

Negandų metai: romanas. – Vilnius: Vaga, 1991.
Karūna ir kalavijas: istorinis romanas. – Vilnius: Vaga, 1995.
Penktasis savisaugos batalionas: atsiminimai. – Vilnius: Kardas, 1998.
Mirštančių dievų kerštas: istorinis romanas. – Vilnius: Vaga, 2002.

A p d o v a n o j i m a s :

2002 m. Vieno lito literatūrinė premija už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas“.

I n t e r v i u ,  s t r a i p s n i a i  a p i e :

Petras Katinas. Neišėjęs nebūtin / XXIamzius.lt, 2003
KGB represuotas lietuvių rašytojas – nuteistas, bet nenugalėtas / Lrytas.lt, 2017 10 13