Leidyklos naujienos: antrasis Juozo Baltušio dienoračių tomas ir kiti

Juozas Baltušis. Vietoj dienoraščio. II tomas. 1976–1983

Antrasis dienoraščių tomas apima 1976–1983 m. Sklaidant J. Baltušio kasdienybės užrašų lapus, atsiveria ne tik jo asmeninio gyvenimo kaleidoskopas ar individualios veiklos literatūros ir kultūros lauke pastangos: rašytojo dienoraščius galima ir verta skaityti kaip plačią kultūros, literatūros įvykių panoramą Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Kūrėjų portretai, partinės nomenklatūros veikėjų štrichai, jų apibūdinimai, surašyti per J. Baltušio regėjimo prizmę, sudaro labai įdomią paveikslų galeriją. Plačiausia prasme J. Baltušio dienoraščius galima matyti ir kaip įvairialypį visos sovietinės epochos veidrodį.

Nijolė Kliukaitė-Kepenienė. Rupaus malimo

Šiame romane per vienos šeimos likimą vaizduojama sudėtinga Rytprūsių istorija. Dramatiški krašto įvykiai atsispindi veikėjų savimonėje. Istorinės aplinkybės pinamos su egzistencinėmis įtampomis.

Per I-ąjį pasaulinį karą Jurgio Preikšo tėvų sodyba buvo sugriauta. Jis troško ūkininkauti, net du kartus vyko į Ameriką. Užsidirbęs pinigų grįžo ir nusipirko ūkį. Mirus pirmai žmonai Ėvei, vedė Anę, ji pagimdė dešimt vaikų.

II-ojo pasaulinio karo pradžioje į Jurgio namus atvykusi pareigūnė, vadovaudamasi fiurerio nurodymais, išvežė „invalidą“ – sūnų Erikutį su luoša rankele. Artėjant frontui šeima buvo priversta palikti namus, vėliau – bėgti aplinkui sproginėjant minoms.

Ingmar Bergman. Žemuogių pievelė. Sekmadienio vaikas. Rudens sonata (iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė)

Ingmaras Bergmanas (1918–2007) – garsus švedų kino ir teatro režisierius, scenaristas, prozininkas. Ne vieną kino scenarijų jis yra pavertęs įdomia ir vertinga prozos knyga, psichologiniu romanu ar dramine apysaka. „Žemuogių pievelė“, „Sekmadienio vaikas“, „Rudens sonata“ – vieni iš tokių kūrinių. Po vienu viršeliu visus tris kūrinius sujungia nauja knyga.

Jonas Hassen Khemiri. Viskas, ko neprisimenu (iš švedų k. vertė Raimonda Jonkutė)

Tai istorija apie meilę ir atmintį. Bet kartu ir pasakojimas apie rašytoją, kuris mėgindamas įminti Samuelio paslaptį, iš tiesų nori sužinoti tiesą apie save. Kas lieka iš trapių mūsų atsiminimų? Ir kas slypi po tuo, ko neprisimename?

J. H. Khemiri romaną „Viskas, ko neprisimenu“ Švedų institutas įtraukė į 10-ies geriausių švedų knygų, kurias būtina perskaityti, sąrašą. Rašytojo knyga atsidūrė greta Augusto Strindbergo ir Selmos Lagerlöf kūrinių.

Auður Ava Ólafsdóttir. Randai (iš islandų kalbos vertė Rasa Ruseckienė)

Jounas jaučia, kad jo gyvenimas nebeturi ateities. Žmona jį paliko, motiną vis labiau glemžiasi demencija, o mylima duktė pasirodo esanti jam ne duktė. Jis nusprendžia išvykti svetur, į karo nusiaubtą užsienio šalį, negrįžtamai. Tačiau atvykęs į viešbutį „Tyla“ supranta, kad turės pakeisti savo iš anksto apgalvotą planą.

Auður Ava Ólafsdóttir (Oidur Ava Oulafsdoutir) – garsi islandų prozininkė, poetė, Islandijos universiteto meno istorijos profesorė, baigusi studijas Sorbonos universitete Prancūzijoje. Rašytojos romanai išversti į beveik 30 kalbų.

Sekite leidyklos naujienas www.rsleidykla.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *