Leidyklos naujienos: įvairiems skaitymo skoniams

Marcelijus Martinaitis. Lyrika

„Sudaryti šią rinktinę sumanė pats Marcelijus Martinaitis. Atrinko eilėraščius į pirmus du skyrius. Deja, knygos pabaigti nespėjo. Praėjus šešeriems metams po poeto mirties Gražina Martinaitienė rankraščius patikėjo man. Ilgai skaičiau ir svarsčiau – nežinojau, ką daryti. Po įnirtingų ieškojimų, vieną saulėtą 2019-ųjų balandžio šeštadienį, staiga atsivėrė sąmonės skląsčiai ir man pasirodė, kad supratau, kodėl lietuvių literatūros klasikas į pirmą ir antrą skyrių pasirinko konkrečius eilėraščius ir kokius būtų norėjęs dėlioti toliau. Ėmiausi darbo. Kaip tik tada man į rankas pateko artimiausiam žmogui padovanota paties poeto sudaryta, įrišta, džiovintais gėlynais papuoštu viršeliu knygelė – paslaptis su neblėstančios meilės ir dviejų žmonių artimumo šviesa. Ši knygelė tapo paskutiniuoju „Lyrikos“ skyriumi.

Skaitytojams, prie knygos sudarytojų išvydusiems ir mano pavardę, noriu paaiškinti: man beveik nieko nereikėjo daryti. Poezija ir didysis jos meistras Marcelijus Martinaitis viską darė patys – jiems pasipriešinti nepajėgiau. Linkiu, kad ir jūs negalėtumėt pasipriešinti meistriškai valdomų žodžių, vaizdų ir melodijų galiai – tenugali mus visus tai, kas ilgainiui įgyja vis didesnę vertę ir jėgą, išsigrynina, išsiskaistina, mūsų laiką sujungia su praeitimi, ateitimi ir amžinumu“, – Gintaras Bleizgys.

Henrikas Radauskas. Visi eilėraščiai

Henrikas Radauskas (1910–1970) – vienas žymiausių lietuvių lyrikos kūrėjų, nepakartojamas poetinio žodžio talentas, turėjęs ir tebeturintis didelės įtakos tiek XX amžiaus, tiek dabarties lietuvių poezijos raidai.

Šiame poezijos rinkinyje surinkti visi knygose spausdinti literatūros klasiko eilėraščiai. Rinkinys pirmą kartą LRS leidyklos buvo išleistas 2007 m. serijoje „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“.

Arno Jundze. Raudonasis gyvsidabris (iš latvių k. vertė Jurgis Banevičius)

Romane susitelkiama į Latvijos žmonių gyvenimą praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Kadaise viduramžių karaliai troško įgyti filosofinį akmenį – alchemikų išgautą substanciją, žadančią amžinąją jaunystę, laimę ir turtus. Sovietų imperijos žlugimo laikotarpiu istorija pasikartojo kur kas paprasčiau – apsieita be jokių slaptų mokymų ar miglotų užuominų. Žmonės aklai suskato vaikytis raudonojo gyvsidabrio – sovietų žvalgybos tarnybų vaizduotės vaisiaus, neįtikėtinos stebuklingosios medžiagos, leidžiančios užvaldyti pasaulį bet kam, kieno rankose ji tik atsidurs. Vis dėlto tokių, kurie troško tiesiog susitvarkyti gyvenimą, tapti laimingi ir mylėti, buvo kur kas daugiau. Tačiau besikeičiančių epochų smagratis negailestingai traiškė iliuzijas ir svajones – kilusioje sumaištyje išlikti savimi ir išsaugoti savigarbą buvo toli gražu nelengva. Latvija staiga atgavo nepriklausomybę, bet anaiptol ne kiekvienas turėjo jėgų atrasti ir savo vidinę laisvę, juk visi iki paskutinio buvo priversti grumtis dėl išlikimo.

Tai viena iš romanų ciklo „MES, Latvija, XX amžius“, kurį inicijavo rašytoja Gundega Repše Latvijos 100-mečio proga, knygų. Nuo 2014 iki 2018 metų buvo parašyta 13 romanų. Kiekvienas jų atspindi maždaug dešimties XX amžiaus metų laikotarpį. Ciklą kūrė žymiausi Latvijos rašytojai. Arno Jundze (g. 1965) – ne vieną premiją pelnęs prozininkas, kultūros žurnalistas, literatūros kritikas ir teoretikas, o šiuo metu dar ir – Latvijos rašytojų sąjungos pirmininkas.

Sayaka Murata. Kombinio moteris (iš japonų k. vertė Gabija Čepulionytė-Žukauskienė)

Keiko Furukura, 36-erių netekėjusi moteris, jau daugelį metų dirba „kombinyje“ – taip Japonijoje vadinama maisto ir būtiniausių buities prekių parduotuvė – ir nė nemano paisyti šeimos ir draugų spaudimo susirasti „normalų“ darbą ir vyrą. Keiko jaučia, kad jai dar toli iki tobulo visuomenės nario, bet ji sparčiai žengia link tobulos parduotuvės darbuotojos idealo. Keiko – neatskiriama parduotuvės dalis ir kartu… meilužė. Susisaisčiusi su kombiniu nepertraukiamais saitais, ji pajunta anksčiau nepatirtą pilnatvės ir prasmės jausmą.

Sayaka Murata (gim. 1979) – viena žymiausių Japonijos rašytojų, pelniusi daugelį literatūros premijų. Ji baigė literatūros studijas Saitamos prefektūros universitete, tačiau dirba valandine darbuotoja „kombinyje“. Net ir laimėjusi prestižinę Akutagavos premiją, šio darbo neatsisakė. Taigi pagrindinės romano veikėjos prototipu galime laikyti pačią rašytoją.

Chimamanda Ngozi Adichie. Amerikana (iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė)

Jauni ir įsimylėję Ifemelu ir Obinzė palieka gimtąją Nigeriją, valdomą kariniu kumščiu, ir išvyksta į Vakarus. Savimi pasitikinti gražuolė Ifemelu atsiduria JAV. Ten, nepaisant jos akademinių laimėjimų, ji pirmąkart gyvenime susiduria su tuo, ką reiškia odos spalva. Ramus, mąslus Obinzė nori prie jos prisijungti, bet Amerika po Rugsėjo 11-osios jo neįsileidžia, ir jis priverstas gyventi pavojingą imigranto be dokumentų gyvenimą Londone. Po ilgų penkiolikos metų jiedu susitinka jau pasikeitusioje Nigerijoje, vedami aistros vienas kitam ir paliktai tėvynei.

Garsiausia šiuolaikinė Nigerijos rašytoja Chimamanda Ngozi Adichie – kartu ir viena skaitomiausių Afrikos autorių pasaulyje. Rašytojos knygose ypač daug dėmesio skiriama moterims ir jų patirtims. Romanas „Amerikana“, angliškai pasirodęs 2013 m., tapo tarptautiniu bestseleriu ir yra išverstas į daugiau kaip 30 kalbų. Lietuviškai išleistos dvi rašytojos knygos: „Kinrožės žiedas“ (2005) ir „Pusė geltonos saulės“ (2012).

Ottessa Moshfegh. Mano miego ir poilsio metai (iš anglų k. vertė Aušra Karsokienė)

Tai pasakojimas apie keistuolę, kuri susvetimėjimo su šiuo pasauliu jausmą malšina įvairiais vaistais. Apimta tykaus įtūžio, ji brenda per jų sukeltą miglą, kol ima suprasti – susvetimėjimas gali būti ne tik priimtinas, bet ir būtinas. Kai kurie kritikai romano heroję vadina privilegijuotų, dykinėjančių moterų karikatūra, kiti ją laiko feministe, nusprendusia geriau pramiegoti gyvenimą, nei ko nors imtis, tačiau visi sutaria: tai viena įdomiausių protagonisčių šiuolaikinėje literatūroje.

Ottessa Moshfegh (Otesa Mošfeg) – drąsi, įžūli, ekscentriška JAV rašytoja. Debiutavo romanu „Eileen“, kuris buvo nominuotas „Man Booker“ premijai ir laimėjo „PEN/Hemingway“ vardo prizą. Antrasis romanas „Mano miego ir poilsio metai“ išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu.

Sekite leidyklos naujienas www.rsleidykla.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *