Ji ir ketvirtoji viršelio pusė

Iš mano knygų
poezija prabyla pasauliui:
„Čia aš kartu
su savo jūrų kiaulyte”, sako
iškišdama pirštą iš eilučių
                                    ir
rodydama į mano atvaizdą
ant 4-osios viršelio pusės.

 

Terra promissa

iki paskutioniojo atodūsio
kuomet nukryžiuos tave neviltis
ar tą akimirką – tau pereinant nuo ešafoto į ringą
neatsižadėk net tos bergždžios
bet tokios būtinos iliuzijos
ar labiau sužadinančios galimybės
kokios nors vilties – net jei jos tiek mažai
kiek panagėse
visgi ir šitoji – taip pat yra tava
žemė pažadėtoji

Kadaise

…kada buvau labai jaunas
ir buvau
negimusių eilių kapinės

 

Pliusas

+
(plius)

miniatiūrinis
Jėzus
nukryžiuotas
ant
ženklo
plius
tartum
Save
sudedantis

(plius)
+

 

Jau

šiais metais
Žemėje
mirtis pasidarė sau abortą
daugiau nei dvidešimt
milijonų kartų

galvoju
ar ne toks maždaug
gyventojų skaičius
ir mano tėvynėje…

 

Įtempęs dėmesį

Girdžiu kaip verkia materija.
                 George Bacovia

Mąstau apie Bacovia

Įtempęs dėmesį –
virtuvėse
valgyklose
užeigose
picerijose
restoranuose
greitmaisčio punktuose – girdžiu
kaip punta materija
               rydama save pačią

kitąkart
save beegzaminuodamas
susitelkęs į savo
vidines būkles
pajuntu kad ten
viduje
kaži kas judinasi: ogi…
– savinaika…

 

Dostojevskiškos aistros

Ponas Dostojevskis vis dėlto buvo santykinai nuosaikus
Nesiryžo kastis giliau nei pragariškos brolių Karamazovų aistros
Nes kur kas smarkesnės būtų pasirodžiusios šėlionės
                                                   sesių Karamazovaičių

 

Pasakyti naujagimiui

Na ką jau čia bepriverksi: gyvenimas
jau prasidėjęs…

 

Taip kad

žmogus šitoks nežinotojas
žmogus šitoks žaidikas
žmogus šitoks plevėsa
kad gali prišnekėti bet ką,
kaip antai,
nemirtingumą…

 

iš rumunų kalbos vertė Donatas Petrošius