Atgal į sąrašą

Leonas Fliorentas Gudaitis (1935 06 20–2019 07 18)

2019 liepos 18 d.

Leonas Fliorentas Gudaitis. Mildos Kiaušaitės fotografija

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. liepos 18 dieną, eidamas aštuoniasdešimt penktuosius metus, mirė rašytojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, habilituotas daktaras, lietuvių literatūros ir spaudos istorikas Leonas Fliorentas Gudaitis.

Velionis bus laidojamas liepos 19 d., penktadienį, 11 val. Senosiose Jonučių kapinėse (Kauno r.).

Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Aldoną, dukrą Aurą, anūkus Jorę ir Gabrielių, gimines bei artimuosius.

 

Savo autobiografijoje 2015 m. velionis rašė:

Augau vienturtis Kauno priemiesčio berniokas su visais iš to išplaukiančiais padariniais. Mane menkai lietė šeimos vargas, o karo ir pokario sumaištys paliko kraupių prisiminimų apie žaidimus su tikrais ginklais ir sprogmenimis. Tačiau kokios laimingos buvo ilgos futbolo, slidžių dienos! Kiek tik kojos neša, bėgdavau nuo muštynių, – man labiau patiko antrinė tikrovė: dirginti savo vaizduotę egzotiškais nuotykių romanais.

Leonas Gudaitis „Likimo paradoksai“ („Nemunas“ Nr. 15 (951), 2015 m. liepos 9–22 d. P. 16–17). SKAITYTI PLAČIAU>>> 

 

Leonas Gudaitis gimė 1935 birželio 20 dieną Kaune. 1942–1945 m. mokėsi Julijanavos pradinėje mokykloje. 1945–1953 m. – Kauno 14-oje vidurinėje mokykloje, 1958 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, 1970–1974 m. ten pat neakivaizdžiai studijavo aspirantūroje. 1958–1967 m. – dienraščio „Kauno tiesa“ redakcijos atsakingojo sekretoriaus pavaduotojas, 1967–1971 m. – atsakingasis sekretorius, 1971–1995 m. – žurnalo „Nemunas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1994–2006 m. – Vytauto Didžiojo universiteto literatūros katedros vedėjas, 2002 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1994–2006 m. Vytauto Didžiojo universiteto tęstinio leidinio „Darbai ir dienos“ mokslinis redaktorius. Vytauto Didžiojo universitete dirbo iki 2013 m. pabaigos. Pasibaigus kadencijai, 2014 m. išrinktas profesoriumi emeritu.

Nuo 1988 m. Leonas Gudaitis buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.  Per savo gyvenimą yra parašęs: Plunksna ir ugnimi: straipsniai apie mažiau žinomus 1917–1940 m. lietuvių literatūros faktus (1974), Platėjantys akiračiai: lietuvių literatūrinė spauda 1904–1917 metais (1977), Laiko balsai: lietuvių literatūrinė spauda 1918–1923 metais (1985), Permainų vėjai: lietuvių literatūrinė spauda 1923–1927 metais (1986), Meno palėpėse: retroversės (1990), Tautinio epo kūrėjas: biografinė apybraiža (1993), Teisybė daugiaveidė: lietuvių literatūros, knygotyros ir spaudos istorijos etiudai (1998), Spauda ir žmonės: autobiobibliografinis sąvadas, 1954–2004 (2005), Noriu klysti: atosūkiai į XX amžiaus spaudą (2011). Taip pat parengė ir sudarė penkiolika pažintinių knygų apie mūsų istoriją, kultūros žmones bei jų veiklą. 2013 metais Leonas Gudaitis išleido savo atsiminimus Vargo paukščiai.

Leonas Gudaitis 1997 m. buvo apdovanotas  Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, 2006 m. – Kauno miesto savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklu, o 2015 m. – Kauno miesto savivaldybės Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu; 2005 m. pelnė Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros ir spaudos palikimo problemos, 2012 m.  – Poezijos kritikos premiją („Poezijos pavasaris“, 2012).