Atgal į sąrašą

Lietuvos specifika (anketos, apžvalgos)

Tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ apžvalga

Šiais metais Lietuvoje atliktas labai įdomus ir mūsų bendruomenei tam tikrais aspektais aktualus tyrimas – „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“, kurį galima laikyti savotišku šalies gyventojų dalyvavimo kultūroje žemėlapiu.

Apklausos anketos pagrindą sudarė Europos Sąjungos mastu (2012 m.) harmonizuotas ESSnet-Culture dalyvavimo kultūroje klausimynas. (Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, visa apimtimi pasinaudojusi harmonizuota gyventojų dalyvavimo kultūroje apklausos metodologija.)

Tyrimas Kultūros ministerijos užsakymu atliktas kartu su UAB „Socialinės informacijos centras“ ir UAB „ESTEP Vilnius“. Iš viso buvo apklausta 1217 Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 15 metų.

Tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ metu nustatyta, kad aktyvūs kultūros mylėtojai ir puoselėtojai yra 24 proc. šalies gyventojų. Tai daugiausiai yra išsilavinę jaunesnio amžiaus didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Tai ne tik „vartojantys“ įvairius kultūros produktus, tačiau ir patys aktyviai kuriantys, dalyvaujantys ir savanoriaujantys skirtingose kultūrinėse srityse asmenys.

Vis dėlto panaši visuomenės dalis – 22 proc. šalies gyventojų yra nusivylę ir apatiški kultūrai. Į šią kategoriją daugiausiai patenka vyresnio amžiaus, kaimo gyventojai ir darbininkai. Jie nesijaučia laimingi, neturi intereso įsilieti į kultūrinį gyvenimą ir juo nesidomi. Leisdami laisvalaikį, užuot apsilankę muziejuje ar kitoje kultūrinėje įstaigoje, jie paprastai renkasi televizorių ar laikraštį.

Daugiausiai lietuvių, tyrimo duomenimis, yra masinės kultūros vartotojai (36 proc.). Daugiausiai tai vidutinio amžiaus, miestų gyventojai. Jie mieliau renkasi žiūrėti ar klausyti kultūros renginio ar koncerto įrašo nei patys jame dalyvauti, muziejai ir kultūros paminklai bei vietovės – juos dominantys objektai: jeigu neaplankomi fiziškai ar virtualiai, tai bent jau su jais susipažįstama iš laidų per TV ar radiją. Skaitymui vietoj knygos ši kategorija mieliau renkasi žurnalus, jie žiūri daug filmų.

12 proc. šalies kultūros vartotojų yra dar besimokantis jaunimas ar jauni specialistai. Jie neturi kliūčių, ribojančių dalyvavimą kultūriniame gyvenime, tačiau patys nėra aktyviai jame dalyvaujantys ar savanoriaujantys, tuo tarpu 6 proc. vartotojų – kultūra besidomintys senjorai, kuriems prasta sveikata, didelė kaina ar sudėtingas nuvykimas trukdo įsilieti į kultūrinį gyvenimą. Kultūrą jie labiau vartoja neišeidami iš namų: klausosi įrašų, žiūri programas apie kultūrą.

Konkrečiai su mūsų veikla susiję tyrimo skyriai:

1)Knygų skaičius namuose

6% apklaustųjų namuose neturi nei vienos knygos. Dažniau tai – žemesnį nei vidurinį išsimokslinimą turintys, nedirbantys, gaunantys žemesnes pajamas, vieniši, kaimo gyventojai. Dažniau knygų neturi nesidomintieji kultūra, nejaučiantys pasididžiavimo savo pilietybe, nesilankę maldos namuose, nebalsavę rinkimuose, netikintys dalyvavimo kultūroje poveikiu skatinant patriotiškumą ir kūrybiškumą, nedalyvaujantys visuomeninių organizacijų veikloje, nesijaučiantys laimingi, taip pat ir ne itin fiziškai ir dvasiškai sveiki.

Tokia pati dalis – 6% – turi sukaupusi didelę biblioteką: daugiau nei 400 knygų. Daugiau nei 50 knygų namuose teigia turintys 43% apklaustųjų. Daugiau daug knygų turinčių – tarp moterų, 40-49 metų amžiaus grupėje, žmonių su aukštuoju ar aukštesniuoju išsilavinimu, aukštos kvalifikacijos darbą dirbančiųjų, kultūros srities darbuotojų, didesnes nei1000 Lt vienam šeimos nariui turinčių, didžiųjų miestų gyventojų.

Turinčiųjų per 50 knygų namuose daugiau tose pačiose nuostatų grupėse, kuriose aktyviai naudojamasi ir kitų kultūros sričių paslaugomis – lankomasi scenos meno renginiuose, vaizduojamo meno parodose. Tai aktyvūs, itin geros dvasinės ir fizinės savijautos, besididžiuojantys Lietuvos pilietybe, laimingi ir pasitikintys žmonėmis asmenys. Daug knygų dažniau turi pasižymintieji tiltų socialiniu kapitalu.

Didžiausia populiacijos dalis, 31%, namuose laiko iki 25 knygų, dar 20% – nuo 26 iki 50 knygų. Statistiškai reikšmingai dažniau tai – 20-39 metų asmenys, turintieji pagrindinį ar vidurinį išsimokslinimą, darbininkai, mažų vietovių gyventojai.

Daugiau turinčiųjų iki 50 knygų taip pat yra grupėje, kurioje labiau išreikštas saitų socialinis kapitalas. Kitomis nuostatomis turintieji iki 50 knygų artimi knygų neturintiesiems.

2) Knygų skaitymas

Per pastaruosius metus 62% apklaustųjų skaitė spausdintą knygą ir 15% skaitė knygą skaitmeniniame formate. 13% gyventojų per metus perskaito daugiau nei 12 knygų, panaši dalis (15%) apsiriboja 1-2 knygomis per metus.

38% gyventojų per metus neperskaito nei vienos knygos. Neskaičiusiųjų knygų daugiau tarp vyrų, pradinį ir pagrindinį išsimokslinimą turinčių gyventojų, nesijaučiančių laimingais, prastos fizinė s ir dvasinės sveikatos.

Skaitantieji per metus perskaito vidutiniškai dvylika knygų, iš jų keturios – lietuvių kalba parašyti grožinės literatūros kūriniai.

Daugiau nei ketvirtadalio skaitančiųjų „repertuare“ lietuviškai rašančių autorių nėra. Trečdalis skaitančiųjų be kitų knygų perskaito ir 1-2 lietuviškas knygas per metus, dar trečdalis – 3-12 lietuviškų knygų per metus.

Beveik trečdalis Lietuvos skaitytojų renkasi tik lietuviškai rašančių autorių kūrinius, dešimtadaliui lietuviškos knygos sudaro pusę jų skaitomų knygų, likęs trečdalis skaitytojų pirmenybę atiduoda ne lietuviams rašytojams.

3) Lankymasis bibliotekose

Per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos bibliotekose apsilankė 36% tyrime dalyvavusių asmenų. Pusė jų – nuolatiniai bibliotekų lankytojai, reguliariai besinaudojantys bibliotekų paslaugomis (per metus apsilankė ne mažiau kaip 7 kartus). Trečdalis lankytojų – retesni svečiai, apsilankantys bibliotekoje iki 3 kartų per metus.

Pagrindinis lankymosi bibliotekoje tikslas – pasiskolinti knygų (30% respondentų, t .y. 82% bibliotekų lankytojų, per pastaruosius metus ėmė knygas iš bibliotekos) . Kiek mažesnė dalis (22% visų apklaustųjų, t .y. 60% lankytojų) lankėsi bibliotekos skaitykloje. 12% apklaustųjų (t .y. 34% lankytojų) atėjo į biblioteką su tikslu pasinaudoti internetu. Internetas labai retai yra vienintelis tikslas apsilankyti bibliotekoje: tik pasinaudoti internetu (o ne imti knygų ar skaityti skaitykloje) į biblioteką ateina vos 2% bibliotekos lankyt ojų.

LIBIS sistema teigė naudojęsi 13% apklaustųjų. Biblioteką užsienyje aplankė 1% respondentų, t .y. 4% tų, kurie pastaraisiais metais buvo išvykę į užsienį.

Bibliotekų lankytojų daugiau tarp moterų, 15-29 metų amžiaus skaitytojų, lietuvių tautybės asmenų, įgijusių aukštąjį išsimokslinimą, dirbančių aukštos kvalifikacijos reikalaujant į darbą, studijuojančių, dirbančių ar dirbusių kultūros srityje, su mažesnėmis pajamomis. Bibliotekų paklausa vienoda visoje Lietuvos teritorijoje: lankytojų skaičius skirtingo dydžio vietovėse statistiškai reikšmingai nesiskiria.

Naudojimasis LIBIS sistema paklausesnis didmiesčiuose.

Besinaudojančių bibliotekų paslaugomis daugiau tarp besididžiuojančių tuo, kad yra Lietuvos piliečiai, netikinčių, taip pat tikinčių ir besilankančių maldos namuose, pasitikinčių žmonėmis, pasižyminčių tiltų socialiniu kapitalu, dalyvaujančių visuomeninių organizacijų veikloje, manančių, kad dalyvavimas kultūroje prisideda prie patriotiškumo ir kūrybiškumo stiprinimo, besijaučiančių laimingais ir fiziškai bei dvasiškai sveikais.

Dažniausiai skaitomi grožinės literatūros kūriniai (74% skaitančiųjų), platų skaitytojų ratą turi ir istorinės (33%), ir saviugdos knygos (31%). Apie penktadalis skaitytojų (22%) renkasi biografijas, panaši dalis (19%) – fantasy. Iš tirtų žanrų mažiausiai gerbėjų turi trileriai (9%).

Plačiau susipažinti su tyrimo rezultatais galima čia: http://3erdve.lt/media/public/gyventoj_dalyvavimas_kultroje_ir_pasitenkinimas_kultros_paslaugomis.pdf

Šio tyrimo rezultatus galima palyginti su „Eurostat“ 2011 publikuotu tyrimu, kur susisteminti visos ES duomenys („Cultural statistics“; ypač atkreipti dėmesį į „III Cultural participation and private cultural expenditure – 8 Cultural participation“): http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-32-10-374/EN/KS-32-10-374-EN.PDF