LRSL knygos Metų knygos rinkimuose 2018

Gintaras Bleizgys. Xeranthemum

„Xeranthemum“ – dvyliktoji poeto ir prozininko Gintaro Bleizgio knyga, devintoji eilėraščių. Tai stiprus patirčių rinkinys, kuriame tekstai pinasi gamtos, augalų, prisiminimų ir pojūčių gijomis. Poetas išlieka ištikimas sau – jis atviras, mąslus, klausiantis ir atsakantis, gyvas. „Ateik vandeniu / bet negesink / mano sielos“ – būtent šiomis trimis eilutėmis autorius ir apibūdina naujausią poezijos rinkinį.

Greta Ambrazaitė. Trapūs daiktai

Gimiau 1993 metais Vilniuje. Gyvenau rajone, kuris panašus į apleistą kosminę stotį. Mokiausi Karoliniškių gimnazijoje. Baigusi filologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, įstojau į literatūros antropologijos ir kultūros magistrantūrą. Kartais eilėraščius įkurdinu tarp garsų, virstančių kog levál muzika.

Laikui bėgant nustojau rašyti dienoraštį, nors ir žinojau, kad nuo­tykiai nesibaigia. Nedingsta ir vidinis refleksas atliepti keistesnius dirgiklius. Eilėraščių rašymą paprastai lemia tas pats įsišaknijęs po­reikis fiksuoti įspūdį, rinkti akimirkų nuorašus, neprarasti pastabu­mo spalvingai tikrovei ir vaizduotės kūriniams, nugirsti poteksčių obertonus, ieškoti vardų savųjų plokščių tektonikai. Kartais laiką norisi tirštinti, jei ir neproporcingai, intuityviai, jei ir negrabiomis rankomis rėminant visa persmelkiantį trapumą. Stengiuosi prisijau­kinti daiktų dūzgesį, kol nepatvarios būsenos stingsta inkliuzuose.

Marius Burokas. Švaraus buvimo

Ypatingo skaidrumo, šviesos dabar teikia žmogiškųjų vertybių, artimiausių žmonių apsuptis, tai prasišviečia ir knygos pavadinime. Vaikai spinduliuoja šilumą, meilę pasauliui, padeda pažvelgti į kasdienybę šviežiai, pamatyti save patį pasaulio tęstinume. Mylimo žmogaus supratimas, šeimos bendrija – tai vertybės, kurias reikia puoselėti ir saugoti, nes ir jas ardo realybės rutina, ydos ar ramybė, tampanti nepakeliama.

Poetas,  panirdamas į save, į savo slaptą „aš“, atskleidžia nevienalypę žmogaus prigimtį, jausmų dialektiką. Netobulame pasaulyje harmonija, užsimiršimas sunkiai įmanomas, kai epochos vėjas išpučia raides ir dvasią. Ar dievoieška atsakys į būties klausimus?

Laura Sintija Černiauskaitė. Šulinys

Iš ankstesnių Lauros Sintijos Černiauskaitės romanų ir novelių įsimintinas itin savitas motinos ir vaiko temos traktavimas – neretai vieniša mama su vaiku nepritampa prie grubios aplinkos, patiria aplinkinių pažeminimą. Naujame romane „Šulinys“ siužetas pasukamas kitu kampu – auka tampa nusikaltėle. Kai žlugo vienišos mamos Juditos viltys, jog mylimasis paliks savo žmoną ir ateis pas ją, šoko būsenoje ji įstumia dukrelę į šulinį. Rašytoja, vaizduodama komplikuotus šeiminius santykius nūdienos visuomenėje, įtraukia ir skaitytoją į svarstymus, kas privedė moterį iki tokio nesuvokiamo nusikaltimo, kaip tokią dramą išgyvena moteris ir aplinkiniai?

Herkus Kunčius. Lietuviškos apybraižos

Šį romaną sudaro septyni atskiri pasakojimai. Juos jungianti grandis – istorinės asmenybės, įvairiu metu ilgesniam ar trumpesniam laikui apsilankiusios Lietuvoje. Pasakojimas persmelktas postmodernistinės ironijos, pagrįstas senųjų mitų dekonstravimu ir naujų legendų kūrimu. Tikros istorinės asmenybės, perkoštos per subtilios ironijos kupiną rašytojo vaizduotę, primena gaivališko karnavalo dalyvius.

Kilus Šiaurės karui, į Lietuvą pagaliau išsiruošia Rusijos caras Petras I. Rumšiškėse Jonines mini karvedys Napoleonas. Gelgaudiškio vaikų namuose bręsta būsimasis pasaulinio garso psichiatras Hanibalas Lekteris. Ne pramogauti, o megzti ryšių į Vilnių atvyksta Vladimiras Leninas. Klaipėdos kraštą prijungts prie III-jo Reicho, uostamiestį aplanko Adolfas Hitleris. Minint LTSR 40-metį, šalyje vieši TSKP CK sekretorius, atsakingas už žemės ūkį, Michailas Gorbačiovas. Žlugus komunizmui, 1992 m. į Lietuvą atvyksta Monako princesė Karolina.

Leonardas Gutauskas. Pravardės

Apysakų knygos „Pravardės“ autorius – puikus pasakorius, vingrių istorijų meistras. Tariamai tikri atsitikimai turi ir daug pramano. Prasidėję konkrečios aplinkos vaizdais, pasakojimai smagiai šauna į liaudiškos burleskos ir sakmių erdvę. Čia daug drąsių hiperbolių, komizmo, sacrum ir profanum derinių. Personažų vidinė tamsa dažnai siejama su kūniškumu, bestiariškus instinktus paryškina istoriniai socialiniai kontekstai: pokario kovos, sovietmetis, Kalvarijų koplyčių griovimas, Lenino skulptūra prie Druskininkų gydyklų. Kulminacija – beprotiški nužmogėjusių pokarinių „vaduotojų“ siautėjimai apysakoje „Keltas“.

Skaitykite ir rinkime Metų knygas!
Balsuoti už labiausiai patikusias galite čia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *