Atgal į sąrašą

LRSL knygų naujienos: A. Mikuta, M. Burokas, H. Kunčius, P. Monty

2018 gegužės 21 d.

Dailininkė Deimantė RybakovienėAlgimantas Mikuta „Septynios širšės“

Kokia septynių širšių galia? – svarsto poetas, mat jos net „kumelį papjovė“. Betgi esama ir grėsmingesnių galių.

Algimantas Mikuta, daugiau kaip penkiolikos poezijos knygų autorius, naujausiame rinkinyje „Septynios širšės“ atpažįstamas iš smagių, ironiškų posmų. Poetas įdėmiai ir atlaidžiai stebi komiškas mūsų gyvenimo puses, visuotinį teatrą, masinius stereotipus. Nuo jaunystės simpatizavęs progresui, naujovėms, vis dažniau savo aplinkoje mato jų stoką, veiklos imitacijas, į kurias įsitraukia net jaunimas. Poetas nepraleidžia progos paleisti šmaikštų komentarą, dinamiškų metaforų sankabą.

Rinkinyje daug nuotaikingų psichologinių, socialinių portretų ir autoportretų. Ar kalbėdamas apie nūdienos aktualijas, ar apie valdingą sodo šeimininkę, ar praskleisdamas savo nuotaikas, poetas kasdieniškas situacijas įsuka  iki linksmo pokšto, paradokso. Per potekstę, užuominą kalbama apie tai, kas žmogui svarbu. Dažniau susimąstoma apie rudenėjantį laiką, nešantį liūdesį.

Dailininkė Deimantė RybakovienėMarius Burokas „Švaraus buvimo“

Naujoje, ketvirtoje poezijos knygoje „Švaraus buvimo“ Marius Burokas tęsia ankstesniuose rinkiniuose (ypač „Būsenos“, 2005; „Išmokau nebūti“, 2011) išryškėjusias gyvenimo kelio, santykio su poezija ir kultūra, su gimtuoju Vilniumi temas.

Ypatingo skaidrumo, šviesos dabar teikia žmogiškųjų vertybių, artimiausių žmonių apsuptis, tai prasišviečia ir knygos pavadinime. Vaikai spinduliuoja šilumą, meilę pasauliui, padeda pažvelgti į kasdienybę šviežiai, pamatyti save patį pasaulio tęstinume. Mylimo žmogaus supratimas, šeimos bendrija – tai vertybės, kurias reikia puoselėti ir saugoti, nes ir jas ardo realybės rutina, ydos ar ramybė, tampanti nepakeliama.

Dailininkas Zigmantas ButautisHerkus Kunčius „Lietuviškos apybraižos“

Šį romaną sudaro septyni atskiri pasakojimai. Juos jungianti grandis – istorinės asmenybės, įvairiu metu ilgesniam ar trumpesniam laikui apsilankiusios Lietuvoje. Pasakojimas persmelktas postmodernistinės ironijos, pagrįstas senųjų mitų dekonstravimu ir naujų legendų kūrimu. Tikros istorinės asmenybės, perkoštos per subtilios ironijos kupiną rašytojo vaizduotę, primena gaivališko karnavalo dalyvius.

Kilus Šiaurės karui, į Lietuvą pagaliau išsiruošia Rusijos caras Petras I. Rumšiškėse Jonines mini karvedys Napoleonas. Gelgaudiškio vaikų namuose bręsta būsimasis pasaulinio garso psichiatras Hanibalas Lekteris. Ne pramogauti, o megzti ryšių į Vilnių atvyksta Vladimiras Leninas. Klaipėdos kraštą prijungts prie III-jo Reicho, uostamiestį aplanko Adolfas Hitleris. Minint LTSR 40-metį, šalyje vieši TSKP CK sekretorius, atsakingas už žemės ūkį, Michailas Gorbačiovas. Žlugus komunizmui, 1992 m. į Lietuvą atvyksta Monako princesė Karolina.

Dailininkas Zigmantas ButautisPaul Monty „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“

„Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ – istoriniu ir kultūriniu atžvilgiu – unikali knyga, pasirašyta Paulio Monty slapyvardžiu, pirmą kartą buvo išleista vokiškai Vilniuje, „Wilnaer Zeitung“  laikraščio leidykloje 1918 m., remiantis straipsniais, periodiškai skelbtais tame pačiame leidinyje nuo jo įkūrimo pradžios 1916 m.

I-ojo pasaulinio karo metu Vilnius vokiečių kariams, tarnaujantiems Rytų fronte, įgijo tranzitinės geografijos prasmę. Tai buvo miestas, pasak P. Monty, jungiantis svetimą ir mažai pažįstamą kraštą su gimtaisiais namais ir tuo pačiu primenantis apie prarastas taikaus gyvenimo galimybes. „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ kviečia keliauti po miestą vietinio gyventojo žingsniu. Tokia miesto pažintis, skelbia P. Monty, – ypatinga meno forma, sudaranti kiekvienam keliautojui galimybę pajusti kūrybinę laisvę. P. Monty kviečia karį išsivaduoti nuo fronto baisumų ir atrasti Vilniuje tai, kas nepriklauso karui; o vietiniams gyventojams, priešingai, patariama surasti tai, kas karo – didelių pasikeitimų – metu lieka nepakitę.