Atgal į sąrašą

Marija MACIJAUSKIENĖ (1930 03 11–2020 05 08)

2020 gegužės 9 d.

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad mire poetė, žurnalistė, muziejininkė Marija Macijauskienė. Sulaukusi savo gražaus amžiaus Jubiliejaus – 90-ties metų, ji buvo kupina dvasinės šviesos ir harmonijos, kaip ir visą savo gyvenimą. Ją pelnytai vadinome mūsų kultūros Šviesuole, visur randančią Gėrio ir Grožio pradus.

Macijauskienės gyvenimas tampriai susijęs su Kaunu, gimtuoju miestu, nors karo ir pokario verpetai gainiojo po įvairais Lietuvos vietas. Ji mokėsi Pakruojo pradinėje mokykloje, Linkuvos gimnazijoje, Pakruojo progimnazijoje, Kauno II mergaičių gimnazijoje. Įvairiapusiais talentais apdovanota M. Macijauskienė trejetą metų (nuo 1950 m.) lankė Vilniaus akademinio dramos teatro studiją, tačiau trauka literatūrai buvo stipresnė – 1954 m. Vilniaus universitete ji baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Pradėjo darbuotis žurnalo “Jaunimo gretos” redakcijoje, o nuo 1958 metų įsikūrė gimtajame Kaune, dirbo „Kauno tiesoje” (kuravo ir Kauno jaunųjų rašytojų sekciją), žurnale „Nemunas”, o nuo 1969 metų reikšmingus darbus pradėjo Maironio lietuvių literatūros muziejuje, netrukus tapusi muziejaus direktore (1970-1981).

Macijauskienės publikacijos periodikoje pasirodė dar 1949 m. Ji pirmoji įtaigiai prakalbo apie V. Mačernį, S. Rerichą, P. Domšaitį, J. Rimšą, V. Falkenhaną ir kt. Parašė daug esė, straipsnių, tyrinėjimų kultūros temomis. Ypatingai svarią vietą jos kūrybinėje biografijoje užima prisiminimų knygos apie mūsų garsiuosius kūrėjus – teatralus, rašytojus, dailininkus. Po kruopelę rankiodama menkai žinomus jų biografijos ir kūrybos faktus, M. Macijauskienė paliko itin vertingus kūrėjų gyvenimo metraščius. Paminėtini jos esė apie poetus Kazį Zupką-Keciorį, Justiną Marcinkevičių, Antaną Miškinį, dailininkus Liudą Truikį, Boleslovą Klovą, dainininką Antaną Kučingį ir kt.

Macijauskienė, besirūpindama Lietuvos menininkų kūrybiniu palikimu, Maironio lietuvių literatūros muziejaus plėtimu ir jo kultūrine patriotine misija (o to meto ideologinės cenzūros sąlygomis retas drįsdavo apie tai net kalbėti) rasdavo laiko ir savo poetinei raiškai, tačiau buvo sau itin reikli –tad pirmasis poezijos rinkinys “Kaip laukiantis medis” pasirodė tik 1979 m. Kiek vėliau – poezijos knygos “Aguonų miestai”, “Kaip drugys į žiburį”, “Kaip riksmas, prabėgantis medžių viršūnėm” ir kt. Poetė parašė šešias poezijos knygas, tarp jų ir vaikams, išvertė lyriką iš latvių, rusų, armėnų kalbų. Jos pačios eilės verstos į estų, latvių, baltarusių, rusų kalbas. M. Macijauskienės lyrikai būdingas susimąstymas, vidinės harmonijos paieškos, svajingumas, nuoširdūs atsivėrimai.

Macijauskienė yra pelniusi UAB „Kauno spauda“ prizą už poezijos knygą „Atminties kontūras“ (festivalis Poezijos pavasaris-2014), Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklą (2015), pasidabruotą Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medalį (2020).

Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės sūnui Kastyčiui, artimiesiems, kolegoms ir bičiuliams.

Atsisveikinimas su Poete vyks gegužės 12 d., antradienį, nuo 11-13 val. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, 13 val. – Šv. Mišios. Išlydėjimas gegužės 12 d., 14 val. į Joniškės kapines (Klaipėda, Joniškės g. 36).

Aiškiai laikas
Užrašo:
Nebėra nebūties, tik

Naktis ant vardų, ant
Gaidų ar ant nebaigto laiško
Šiurkščią pakulų drobę jau tiesia…

Marija Macijauskienė

 

Poetė, žurnalistė, muziejininkė Marija Macijauskienė. Dano Macijausko fotografija.