Naujausios knygos: pjesės, apsakymai, humoreskos ir PK poezija

Gintaras Grajauskas. Kas prieš mus

Šioje knygoje skelbiamos keturios Gintaro Grajausko pjesės: „Pašaliniams draudžiama“, „Brunonas ir barbarai“, „Kas prieš mus“, „Tinklas“. Pirmosios trys pastatytos teatre (režisieriai O. Koršunovas, L. Mikuta, J. Vaitkus).

Pjesė „Pašaliniams draudžiama“ pasakoja apie prarastąją kartą, kuri gimė ir subrendo sovietiniais metais, o vėliau dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Ne visi tuo metu prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų. Tie, kurie netapo reketininkais, dažnai tapdavo pašaliniais.

„Brunonas ir barbarai“ – komedija, kurioje naujai žvelgiama į tūkstančio metų senumo įvykius. Groteskas, paradoksas, autoironija – trys banginiai, ant kurių laikosi kūrinio pasaulis, nuolat balansuojantis tarp tikrovės ir vizijos, tarp šmaikštumo ir vulgarumo, tarp rytų ir vakarų.

Pjesėje „Kas prieš mus“ pasakojama beveik šimtą metų siekianti istorija, aktuali ir šiandien. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Gabriele’is D’Annunzio, italų poetas, politinis lyderis, vos metus gyvavusio Fiumės miesto, kurį jis paskelbė nepriklausoma valstybe, vadovas.

„Tinklas“ vaizduoja netolimą ateitį. Joje vyrauja modernios technologijos. Žmonių bendravimas vyksta virtualioje erdvėje. Kiekvienas herojus tinkle turi po savo „sieną“, kuri izoliuoja nuo tikrojo pasaulio ne prasčiau nei betoninė užtvara.

Jurga Tumasonytė. Undinės

Antroji autorės knyga „Undinės“ – posūkis į didesnės apimties kūrinius, įsiklausant į lietuvių novelistikos tradicijas. Autorė turi savą pasaulio viziją ir randa būdų jai išreikšti. Ji plačiai parodo pagrindinius personažus, vykusiai perteikia jų jausmų dramas, veikėjų moralės ir požiūrių susikirtimus, bendravimo problemas. J. Tumasonytė – modernios prozos autorė. Tikroviškuose pasakojimuose juntamas reiškinių reliatyvumas, aplinkybių dvilypumas, magiškosios fantastikos ir magiškojo realizmo elementai, meistriškai sudėliojami prasminiai akcentai, neretai pasitelkiami netikėtumo, keistumo konstravimo ženklai. Rašytojos stilistikos privalumas, kai kur ir naujovė – tradicinio, lietuvių pamėgto lyrinio stiliaus derinimas su sąlygiškais elementais, siužeto konstrukcijomis, tai praplečia šiuolaikinės prozos vaizdavimo galimybes.

Jurga Tumasonytė – savito estetinio skonio prozininkė, Lietuvos periodikoje publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais. Debiutinė trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė“ (2011) autorei pelnė Kazimiero Barėno literatūros premiją už nebanalų, ironišką žvilgsnį į realybę ir patrauklią stilistiką.

Jurgis Gimberis. Kolizija

Jurgis Gimberis (1938–2018) – prozininkas, vertėjas, vienas garsiausių Lietuvos satyrikų. „Kolizija“ – autoriaus kūrybos rinktinė, kurioje skelbiamas ir naujų kūrinių pluoštas. Atsakydamas į klausimą, apie ką ši knyga, rašytojas teigė: „Apie meilę. Gyvenimui, žmogui, darbui, gamtai… Apie santykius. Šeimyninius, visuomeninius, privačius, viešus, atvirus, slaptus… Apie laimę, ašaras, isteriją, ramybę, tėvus, vaikus, žmonas, vyrus… Apie kitą žvilgsnį į tą patį… Apie žodžius, žodžius, žodžius… Apie neviltį ir juoką.“

Esminis J. Gimberio humoreskų bruožas – paradoksalumas. Komiškas turinys išgaunamas priešinant loginę pasakojimo seką, painiojant veikėjų veiksmus ir kalbas. Pasak rašytojo, kalba – tai ne daugybos lentelė, ji turi tekėti laisvai kaip upė. Retai kam taip pavyksta kartu žaisti kalbos paviršiumi ir nerti į pačias jos gelmes. Gal todėl kai kurie autoriaus posakiai („Toliau gyvensim kaip arčiau“, „Tavo vietoje nebūčiau tavo vietoje“, „Davė Dievas dantis, duos ir artimą tavo“) jau tapo folkloru.

Lukas Miknevičius. Už vėjo tuščia

„Augau mažame Lyduvėnų kaime prie Dubysos, brendau Panevėžyje prie Nevėžio, dabar gyvenu prie Neries Vilniuje, į kurį grįžau po pustrečių metų savanoriškos tremties Marijampolėje prie Šešupės. Tikriausiai iš čia mano poezijoje tiek daug upių, vandens ir žuvų.“ – Lukas Miknevičius

„Luko Miknevičiaus eilėraščiuose nėra išmokstamo poetiškumo gražmenų ir purslų. Jis kalba apie tai, kas tikra, ir kalba santūriai, lakoniškai. Vaikšto tuose šiandieninės poezijos laukuose, kuriuose gali susitikti Giedrę Kazlauskaitę, Mindaugą Nastaravičių.

Debiutinės knygos dažnai yra kūrybos pradžios tarpsnio visokių bandymų ir motyvų rinktinukės. Suprantamas dalykas. Ir L. Miknevičiaus rinkinyje šio ypatumo ženklų esama. Bet kai kas netikėta. Yra vyraujantis, knygos visumą aprėpiantis motyvas. Maždaug taip: šiame pasaulyje, mielas žmogau, nelabai ką bepakeisi. Tokie suvokimai paprastai ne jaunų, o garbaus amžiaus poetų duona. Jaunieji labiau linkę vaizduotis, kad viską pagerins.

Luko Miknevičiaus debiutas atrodo užtrukęs ir šiek tiek netikėtas, nes pastaraisiais metais neteko matyti didesnių jo publikacijų, ryškių pasirodymų. Gal tai ir rimta, teisinga: manęs nėra, kol nesusiklostė verta knyga. Dabar susiklostė.“ – knygos redaktorius Valentinas Sventickas.

Leidyklos skelbtame „Pirmosios knygos“ konkurse 2019 m. Lukas Miknevičius laimėjo pirmąją vietą poezijos kategorijoje.

Sekite leidyklos naujienas www.rsleidykla.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *