Undinė Radzevičiūtė „Kraujas mėlynas“

Undinė Radzevičiūtė – lietuvių literatūros balsas, kurio neįmanoma neišgirsti, unikalaus talento rašytoja. Jos kūriniai net keturis kartus buvo patekę į kūrybingiausių metų knygų sąrašus, du kartus į geriausių metų knygų sąrašus, o 2015 m. romanas „Žuvys ir drakonai“ įvertintas prestižine Europos Sąjungos literatūros premija ir Lietuvių PEN centro išrinktas tarp geriausių dešimtmečio knygų. Šiuo metu yra kilęs didelis užsienio leidėjų susidomėjimas rašytojos knygomis. Naujasis U. Radzevičiūtės romanas „Kraujas mėlynas“ pasakoja apie vieną pavojingiausių Europos šeimų šiaurinę šaką, gyvenusią čia pat, už LDK sienos. Kūriny Europos viduramžiai  jau gęsta, o su jais nyksta ir religiniai ordinai. Kaip tik tuo metu aštuoniolikmetis Vestfalijos riteris Bernhardas von der Borchas atvyksta į Livoniją ir greitai tampa Livonijos Marienburgo pilies komendantu. Bet jo tikslai ir ambicijos – daug didesni. Romano pradžioje pateikiama labai intriguojančių detalių apie ryšį, siejantį šią giminę su pačia autore.

Daiva Šabasevičienė „Smėlio pilys. Regimantas Adomaitis: vaidmenys, tekstai, laiškai“

Teatrologės dr. Daivos Šabasevičienės knygoje plačiai pristatoma Lietuvos nacionalinės premijos laureato aktoriaus Regimanto Adomaičio kūrybinė veikla. R. Adomaičio vaidyba – ryškus aktoriaus meno pavyzdys. Tai intelektualus aktorius, kuriamu vaidmeniu išreiškęs turtingą vidinį pasaulį, pavertęs kūrybą instrumentu, tyrinėjančiu XX a. pabaigos žmogaus dvasinę savijautą. Aktoriaus kūryba rėmėsi subtilia personažo psichologine analize ir sugebėjimu kurti apibendrintą charakterį, ieškoti ypatingų jo savybių, atsisakant natūralizmo ir buitiškumo.

Knygoje apžvelgiami aktoriaus sukurti teatro ir kino vaidmenys, pateikiama teatrologinė jų interpretacija bei kritikos vertinimų spektras. Taip pat skelbiami R. Adomaičio interviu, mintys, pasisakymai, esė, laiškai, spausdinamas iš prancūzų kalbos jo išverstas A. Maurois apsakymas „Tarpinis nutūpimas“, pridedamas išsamus aktoriaus 1957–2014 m. teatre bei kine sukurtų vaidmenų sąrašas. Knyga iliustruota R. Adomaičio vaidmenų nuotraukomis, taip pat knygos dailininko L. Parulskio specialiai šiai knygai pieštais menininkų portretais.

Liutauras Degėsys „Tavo rytoj buvo vakar“

Žmonės ne perskelti į vyrą ir moterį, jie ne atskirti. Jie skirtingi pagal sumanymą, jie kitaip sukurti, jie visai, visiškai nesuderinamai kitokie. Žmonija pagal planą nuo pat pradžių yra padalinta į vyrus ir moteris, ir todėl jie supriešinti amžinai.

Žmonės keičia kitų žmonių gyvenimą. Žmonės, net nepastebėdami kuria kitų žmonių likimus. Neįmanoma nuspėti, kokių ornamentų gali nupiešti šių žmonių gyvenimo linijos. Bėgdami nuo savo likimų, šeši naujojo autoriaus romano „Tavo rytoj buvo vakar“ herojai svetima valia apsigyvena nuošaliame name miesto pakrašty. Ciniškos jų intonacijos slepia nusivylimą, bet išduoda artimų sielų ilgesį ir vienatvės baimę. Jie dedasi, kad jiems neskauda, kad dabar jiems viskas vis vien. Tačiau juos supančioja praeities klampumas ir persmelkia jų mintis bei jausmus. Rytojus ateitų, jeigu jie sugebėtų peržengti praeitį. Rytoj būtų rytoj, jei nebūtų ir vėl kaip vakar.

 

Aivaras Veiknys „Laumių vaikas“

Trečioji jaunosios kartos poeto Aivaro Veiknio knyga. Autorius debiutavo 2007 m. eilėraščiu rinkiniui „R aktai“. Antroji jo poezijos knyga „Paukštuko liudijimai“ pasirodė 2014 m. Už ją poetas buvo apdovanotas Jaunojo jotvingio premija. 

Sukūręs pirmąsias poemos dalis, buvau įsitikinęs, – rašau vaikams. Juolab kad visada galėdavau pasitikrinti, padeklamuoti dukroms – jos arba prašydavo tęsti, arba liepdavo tučtuojau liautis. 
Vėliau atsirado deklamuoti „netinkamų“ dalių: dar per mažos – dar nesupras. Padėjęs paskutinį tašką, suvokiau, kad parašiau knygą suaugusiesiems. Pirmiausia savo motinai. Neatsitiktinai motinų, motulių, motinėlių šioje poemoje tiek daug: nuo mergelės Marijos iki senosios laumės, girios valdovės. Jeigu trumpai turėčiau atsakyti, apie ką ši knyga, nė nedvejodamas sakyčiau – apie meilę. Be jos nebūna nieko. Net tamsa, blogis gimsta iš siaubingai nepakeliamo meilės ilgesio… Aivaras Veiknys

Kazys Bradūnas „Liepė man būti“

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto, publicisto Kazio Bradūno (1917-2009) poezijos rinktinė „Liepė man būti“ leidžiama minint poeto 100-ąsias gimimo metines. Rinktinės sudarytojas kunigas Julius Sasnauskas. 

Liepęs būti šiame pasaulyje, Dievas dovanojo Bradūnui ir tai, ko reikia, kad tas buvimas nepasiklystų ir turėtų prasmę. Garsi prancūzų rašytojo Bernanoso frazė, jog „viskas yra malonė“, galėtų atsirasti ir Bradūno poezijoje. Tiesa, jis nesvarsto, kaip malonė sudoroja tamsą, kaip veikia mirties ir nuodėmės fone, bet patikliai, vaikiškai išpažįsta, kad Dievas yra ištikimas ir nelieka abejingas. Tie abu veiksmai vienodai svarbūs, šventi ir pačiam poetui. Julius Sasnauskas