Atgal į sąrašą

Naujos LRS leidyklos knygos: A. Marčėnas, R. Gudaitis, Pirmosios knygos

2016 spalio 24 d.

Dailininkas Jokūbas Jacovskis

Aidas Marčėnas „KasDienynas“

Žinomo poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Aido Marčėno eseistikos knyga pratęsia ankstesniąją – „Sakiniai“ (2013). „Kasdienynas“ fiksuoja 2012–2014 metų patirtis, pasvarstymus apie kultūros žmones, bičiulius, artimuosius. Eseistiniai užrašai perteikia poeto savivoką, spalvingus kultūrinio gyvenimo atspindžius.

„Svarbiausia prielaida gerai literatūrai atsirasti: neišvengiamumas. Tikra tik tai, ko neišvengsi: kaip meilės arba mirties, arba – jei jau taip nutiko, – gyvenimo.“

Daugiau apie knygą rasite čia

 

 

 

 


Dailininkė Deimantė Rybakovienė

 

Romas Gudaitis „Vytauto vergo įdagas. Rudnia keliauja į dangų“

Apysaką galima skaityti ir kaip Kęstučio sūnaus Vytauto ir Algirdaičių Jogailos, Skirgailos, Švitrigailos bei jų motinos Julijonos dinastinių kovų, intrigų, ištikimybės ir išdavysčių detektyvą.

Novelės „Rudnia iškeliauja į dangų“ – tarsi savarankiška knyga. Ryškiai ir spalvingai atskleidžiami nedidelio Dzūkijos kampelio žmonių likimai, jų bendravimo būdas, kuris vis dar remiasi amžiais saugota dvasine tradicija, istorinės atminties fragmentais, gilia pagarba žmogaus savitumui.

Daugiau apie knygą rasite čia

 

 

 

 


Dailininkai Tomas S. Butkus, Dalia Kavaliūnaitė„Pirmosios knygos“ konkurso laureatai Dovilė Bagdonaitė „Mėlynojo banginio širdis“ ir Mindaugas Jonas Urbonas „Dvasių urna“

„Pirmosios knygos“ serija, leidžiama Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, šiemet pristato du naujus autorius. Dovilė Bagdonaitė debiutuoja eilėraščių rinkiniu „Mėlynojo banginio širdis“, o Mindaugas Jonas Urbonas – novelių knyga „Dvasių urna“. Autoriai beveik bendraamžiai, jų kūriniuose atsispindi šiuolaikinio jauno žmogaus pasaulis.

Dovilė Bagdonaitė atvira šių dienų visuomenės pokyčiams, svarbiausi eilėraščių  motyvai – aplinkos atspindžiai, kūnas, jausmai, savasties paieškos. Dailės akademijos absolventė gina meno autonomiją, individo laisvę ir savitumą. Ironizuoja vartotojiškas nuostatas, prekybcentrio sudievinimą, vertybių reliatyvumą. Eilėraščio erdvėje lyg paveiksle asociatyviai dėliojant detales, randasi netikėtų, paradoksalių prasminių sąskambių.

Mindaugas Jonas Urbonas siekia atskleisti emocinius, gyvybinius, būtiškuosius kartų ryšius, susieti gyvuosius ir mirusiuosius. Iliustracijai pakanka vieno sakinio: „Sveika, Močiute, malonės pilnoji.“ Artimieji atsiskleidžia per iškalbingas detales (motinos rankinė, tėvo švarkas), prigimties eskizus (senelio-„vilko“ charakteris). Materija, daiktai, kraštovaizdis, atsiminimai – nelyginant dvasių urnos. Metaforos ir vizijos kuria kasdienybės magijos ir sakralumo įspūdį. 

Daugiau apie knygas rasite čia